Apie mirtiną mūsų valstybės ligą

Autorius: Olava STRIKULIENĖ Šaltinis: https://www.respublika.lt/lt/n... 2022-12-07 17:26:00, skaitė 323, komentavo 5

Ministras Dainius Kreivys su savo netiesiogiai valdomomis akcijomis bendrovėje „Ignitis grupė” - niekuo neišskirtinis. Tokių kaip jis - pilna, įsitikinęs prof. Vytautas Radžvilas. Eltos nuotr.

Vilniaus universiteto profesorius, filosofas Vytautas Radžvilas nėra abejingas visiems tiems procesams, kurie nuo pat valstybės atkūrimo, nors tai ir paradoksaliai skamba, griauna mūsų valstybę. Šalia žmonių pastangų savo valstybę stiprinti, paraleliai slenka ciniška, grynai egoistiška, merkantiliška pastanga kuo daugiau iš valstybės prisiplėšti, asmeniškai pasipelnyti.

Pastarasis tokios ciniškos pastangos pavyzdys - žinia, jog UAB „Ignitis grupė" akcijų turi įsigiję ir politikai. Tarp jų netiesiogiai - net energetikos ministras Dainius Kreivys. Ar galime tikėtis padorių elektros kainų, kai ministrui geriau, jog jos, atvirkščiai, vis didėtų?

„Pirmiausiai nereikėtų pernelyg sutelkti dėmesį į patį faktą, kad atsakingi politikai, valdininkai turi akcijų valstybės įmonėse. - atsakė „Vakaro žinioms" Vytautas Radžvilas. - Nors tai, be abejo, yra mirtina valstybės liga, liudijanti apie visišką moralinį nuosmukį. Galų gale jau galime kalbėti apie elementarų privačių ir viešų interesų supainiojimą. Vis dėlto tai daroma nuolat.

Šita istorija yra visiškai įprasta Lietuvoje, tokių istorijų yra daugybė. Iš tikrųjų tai daroma nuolat ir tęsiasi labai seniai. Tai prasidėjo vos atkūrus valstybę - masinis valstybinio turto išvogimas, kuris buvo pakeltas į oficialios politikos rangą ir legalizuotas.

Gal skambės labai tiesmukai, žiauriai, bet Lietuvos valstybė niekada netapo tikra valstybe, nes atsinešė iš anų laikų požiūrį, kad valstybė gali būti tik kažkoks mėsos kombinatas ar kažkokia gamykla, įmonė, iš kurios nešk, imk, tempk ką tik gali. Procesas prasidėjo, kai valstybėje buvo legalizuota išnešimo-išvogimo politika. Prie valstybės įmonių leido kurti „UAB'us", į kuriuos iš valstybinių įmonių buvo perpumpuotas valstybės turtas. Valstybinės įmonės bankrutavo, o jų darbuotojai atsidūrė gatvėje.

Bet nuo tada atsirado labai daug tarsi solidžių verslininkų ir į jų sluoksnį labai sklandžiai įsiliejo politikai. Jie buvo įleisti verslo dalininkais, atsidėkojant už paslaugas. Būtent už tai, kad valstybės turtą išvogti leido.

Todėl Lietuva nesugebėjo sukurti normalios ekonomikos, nes joje turi būti aiški takoskyra tarp to, kas vieša, ir to, kas privatu. Lietuvoje yra hibridinis ekonomikos modelis - prie valstybės turto prilindę vadinamieji privatininkai ir kaip siurbėlės tuo valstybės turtu naudojasi."

- Privačios mokyklos - prilipusios prie valstybės biudžeto, privačios gydymo įstaigos - prie Ligonių kasų, privatūs akcininkai - prie „Ignitis". O kas bus toliau?

- Dabar yra šio proceso apogėjus. Artėjame prie kritinės ribos, kai bus išparceliuotos dar likusios strateginės valstybės įmonės. Bus išparceliuotas Klaipėdos jūrų uostas, „Lietuvos geležinkeliai", kiti infrastruktūros objektai, kurie valstybei svarbūs ne tik ekonomine, bet ir nacionalinio saugumo prasme.

Ką tai reiškia? Jei valstybė iš esmės praranda savo turtą, tai nebus lėšų vykdyti savo valstybines funkcijas, pavyzdžiui, vykdyti socialines programas, nes pritrūks pinigų. Neįmanoma vien iš mokesčių sukaupti tiek lėšų visoms valstybės programoms vykdyti. Aiškiai kėsinamasi į strateginius objektus, o atsakomybę už tai turi prisiimti ne tik dabartiniai valdantieji.

Kitas klausimas - kada „Ignitis" akcininkas ponas D.Kreivys pateko į šį išrinktųjų, nusipelniusių gyventi geriau būrelį? Ar buvo įsileistas dabar, ar tada, kai tuometinis premjeras Saulius Skvernelis leido privatizuoti dalį „Ignitis" akcijų ir iš esmės privatizavo elektros tinklus. Tada būtų aišku. O per daug sutelkti dėmesį į poną Kreivį net nebūtina, jis yra tik vienas tų, kuris gauna iš šios įmonės naudą.

Didžiausia diversija - kuomet „Ignitis" buvo padaryta hibridine įmone. Kai valstybės įmonėje atsirado privatus kapitalas. Kitoks elektros tiekimo modelis yra Estijoje, ten valstybinėje įmonėje neatsirado privataus kapitalo. Įmonė liko valstybinė paslaugų teikėja. Tai leido mažinti elektros kainas, o pas mus apeliuojama į šventą privataus kapitalo teisę gauti kuo didesnė pelną. Lietuvoje aukštas elektros kainas apmoka elektros vartotojai, todėl galiu pasakyti, kad, palyginus su tais šimtais milijonų, kuriuos iš savo kišenės „Ignitis" užmokės Lietuvos žmonės, pono Kreivio pinigai - šitie uždarbiai už akcijas - yra tiesiog arbatpinigiai.

- O ką daryti toliau? Susitaikyti? Užmiršti? Kiek pastebiu, D.Kreivio skandalą dėl „Ignitis" akcijų jau uždengė Živilės Diavaros narkotikai ir Mykolo Majausko skandaliukai!

- Tauta turi pareikalauti, kad valdžia parodytų politinę valią - „Ignitis" turi būti nacionalizuota ir grąžinta valstybei, o po to šitie veikėjai, kurie leido privatizuoti dalį „Ignitis" akcijų, turėtų atsakyti ne tik moraliniu bei politiniu aspektu, bet, ko gero, reikėtų pareikalauti ir teisinės jų atsakomybės.

- Kai aplinkui tiek nusivylimų valdžia, piliečiai ima ieškoti naujų, dar nesusitepusių asmenybių-vedlių. Itin ryškūs advokato Igno Vėgėlės ir filosofės Nidos Vasiliauskaitės fenomenai. Kaip jums atrodo?

- Į šitą klausimą atsakydamas nenoriu plėstis, nes nežinau I.Vėgėlės pažiūrų. Tai, ką jis viešai kalba, neparodo pažiūrų. Nenoriu vertinti su juo nebendravęs, bet žvelgiu tik išoriškai. Jo kalbose daug populizmo elementų, atliepiančių į žmonių jausmus, nuotaikas ir taip toliau, bet dar reikėtų prieiti prie tikslaus problemų įvardijimo ir parodyti, kaip jis įsivaizduoja, kaip tas problemas reikėtų spręsti. Tai kalbos į žmonių jausmus. Politikoje reikia racionalių sprendimų. Bet šito nėra.

N.Vasiliauskaitė - ji, kaip aš suprantu, apeliuoja į politinę filosofiją. Pasakysiu sausai. Jos skelbiamos idėjos liudija arba elementarias žinių spragas arba irgi apeliuoja į labai populistinį lygmenį. Tai yra kairysis anarchizmas. Pasigendu dalykiškumo, konkretumo, racionalumo.