Pasiilgau TSRS. Nes buvo geriau. Žymiai geriau

Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2022-12-14 23:30:00, skaitė 779, komentavo 36

Borisas Johnsonas, buvęs britaškės premjeras dar kartą pažymėjo. Ir kodėl šitam gyvuliui ramiai nesisėdi?

 

Vakar jis kreipėsi į gynybos sekretorių Beną Wallace'ą (dar vieną tuščią kostiumą su ausimis, tarp kurių net nėra numatytojo smegenų skaičiaus) su reikalavimu suteikti Ukrainai ATACMS pabūklų, kurių smūgio nuotolis siektų iki 300 kilometrų, kad svinoreichas galėtų pataikyti į raketų ir bepiločių orlaivių paleidimo vietas Rusijoje...

 

Benas Wallace'as pažadėjo „rimtai apsvarstyti“ Johnsono reikalavimą. O juk jis apsvarstys ir pristatys... ir, sprendžiant iš ankstesnės patirties, visa tai saugiai pasieks tikslą ir bus panaudota prieš Rusiją.

 

Vakar vėl bombardavo Donecką ir Gorlovką, vėl žuvo žmonės... kiek galima... juk nebėra jėgų... nei moralinių, nei emocinių, jokių...

 

Netyla ir įžeista dešra Scholzas... Jis vakar iššoko su pareiškimu, kad Vokietija „bendradarbiaus su Rusija“, bet su sąlyga, kad Rusija šiame kare bus nugalėta. Ir iškart po pralaimėjimo Vokietija pradės svarstyti apie bendradarbiavimo atnaujinimą.

 

 

Puiku... Vadinasi, Maskva pralaimės, o pralaimėjusi nuolankiai suteiks savo varžovams galimybę apiplėšti Rusiją pagal gerai parengtą praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje scenarijų.

 

 

Kai klausau Vakarų politikų, aš nevalingai imu mintyse bandyti marškinius su užrištomis rankovėmis nugaroje. Laukiniai bepročiai iš Kanačikovo vasarnamio turi daug daugiau ryšių su realybe nei Vakarų politikai...

 

 

Apskritai, nuobodus niūrus rytas ... laukia nuobodu niūri diena ... viena paguoda yra ta, kad vakar neįtikėtinomis pastangomis pagaliau pastačiau eglutę ... dabar sėdžiu, žiūriu į ją ir prisimenu, kokie buvome laimingi tolimoje TSRS, kai prieš Naujuosius tėtis iš medienos pramonės atnešė spygliuotą gražuolę, ant jos pakabinome paprastus, bet tokius mielus tarybinius žaisliukus (žadintuvas su rodyklėmis, rodančiomis penkias minutes iki dvylikos, slidininkai, kukurūzų burbuolės, obuoliai iš papjė mašė, stikliniai rutuliukai, spalvingi žibintai, auksinis lietus ir kryžius po medžiu buvo uždengtas stora vata, kuri blizgėjo taip, kaip tikras sniegas, buvo apibarstyta trupiniais iš stiklinių žaislinių kamuoliukų... Po medžiu stovėjo Kalėdų Senelis iš papjė mašė raudonu kailiniu su vatine apykakle... Namas kvepėjo eglute, mandarinais, mama ir tėtis atnešė mums dovanų iš darbo... ir viskas buvo taip paprasta, suprantama, miela ir nuostabu. Ne taip, kaip dabar, šiame šiuolaikiniame komercianalizuotame Kalėdų ir Naujųjų metų šio. Niekas tiems metams prilygti negali, niekas, palyginus su ta paprasta mano vaikystės eglute...