R. Jasukaitienė. Mes esame viena tauta…

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2023/01/15/r-... 2023-01-16 19:14:00, skaitė 234, komentavo 2

R. Jasukaitienė. Mes esame viena tauta…

„Mes esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva!“- rašė Ieva Simonaitytė, aktyvi kovotoja , kad Mažoji Lietuva būtų prijungta prie Didžiosios Lietuvos.

Šiandien, sausio 15 dieną, minime 100-ąsias sėkmingo sukilimo, kurio tikslas buvo prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos, metines.

Ta papurgalvė mergytė, mažesnė už kaimyno žąsiną, esu aš, parsivežta iš Sibiro. Prisimenu tik piktą, šnypščiantį žąsiną, kuris neleisdavo man išeiti į kiemą. Mane paveiksluoja tėtis, jis apsaugos, apgins savo pirmagimę, tad esu rami, galiu šypsotis ir džiaugtis savo vaikišku gyvenimu.

Regina | asmeninė nuotr.

Pirmuosius žingsnelius gimtojoje žemėje žengiau Šilutės krašte. Esu jam dėkinga… Tėvai, grįžę iš sovietinių lagerių, nebuvo registruojami. O jei nesi registruotas, negali gauti darbo.

Mus priglaudė Mažoji Lietuva. Ir darbo davė, ir pastogę. Apsigyvenome repatrijavusio vokiečio (o gal suvokietiejusio lietuvio?) didžiuliame name, kuriame sutilpo kelios šeimos.

Kaip pasakoja istoriniai šaltiniai, karo metu (1944m.) Šilutėje tebuvo likę 7 gyventojai!

Visi bėgo nuo rusų armijos „išvaduotojos“, kas į Vokietiją, kas į Žemaitiją. Mat, Mažosios Lietuvos gyventojus rusai laikė fašistais, su jais elgėsi daug žiauriau nei su Lietuvos gyventojais.

Tokiu būdu šiame Šilutės krašte buvo likę daug tuščių namų, ištisų sodybų…

Tautinės Tarybos Aktas „dėl priglaudimo Mažosios Lietuvos prie Didžiosios“, pasirašytas 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžėje, nepriklausomybės Mažajai Lietuvai nesuteikė.

Klaipėdos krašto likimas buvo paliktas pačių klaipėdiškių rankose. Lietuva tuo metu turėjo daug rūpesčių dėl Vilniaus krašto ir negalėjo įsipareigoti remti lietuvninkų nei ginklais, nei pinigais.

Klaipėdos krašto gyventojai, susirinkę „Sandoros“ salėje, pareiškė nepasitenkinimą vokiška Direkcija. Panašūs susirinkimai vyko visame krašte.

Lietuvninkai suprato, kad tokia proga išsivaduoti gali nebepasitaikyti, o Lietuva niekada neturės priėjimo prie jūros. Martynas Jankus, Jonas Vanagaitis ir Erdmonas Simonaitis – išrinkti delegatai – nutarė kreiptis š Lietuvos šaulius.

Susitarti nebuvo lengva. Visą atsakomybę už sukilimą prisiėmė Šaulių sąjungos vadovai Vincas Krėvė ir Petras Klimaitis. Taip ir buvo pasakyta: jei sukilimas pralaimės, laukia teismas…

1923m. sausio 15 d. ginkluotas sukilimas laimėjo! Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos!

Apie lietuviškumo gynimą, gimtosios kalbos saugojimą, Mažosios Lietuvos gyventojų atkaklumą ginant savastį, perskaičiau Editos Barauskienės monografijoje „Kovingoji Ėvė“.

Mažai dar žinome apie Ievos Simonaitytės drąsą ginant lietuvninkų teises kalbėti savo gimtąja kalba…

Pamirštame ir tai, kiek daug esame skolingi Mažajai Lietuvai, nes būtent čia gimė pirmoji lietuviška knyga, pirmoji gramatika, pirmoji poema, kad būtent čia įvyko pirmasis lietuviškas spektaklis, pirmoji dainų šventė…

Šią vasarą, vaikštinėdama Šilutės gatvėmis, susipažindama su kitonišku kraštu – savita architektūra, savita istorija, išmaniai įprasminta „Šilutės sienoje“, pajutau nuoširdų dėkingumą visiems tiems lietuvninkams, savomis jėgomis (ir aukomis) išsaugojusiems gimtą kalbą, savo jėgomis apgynusiems savo žemę…