Priverstinė sterilizacija ir žmonės narvuose zoologijos sode – košmaras ar vakarietiška praeitis?

Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2023-01-23 22:11:00, skaitė 207, komentavo 4

Priverstinė sterilizacija ir žmonės narvuose zoologijos sode – košmaras ar vakarietiška praeitis?

1929 metais Danija tapo pirmąja šalimi Europoje, priėmusi įstatymą dėl nepilnaverčių ir, valstybės nuomone, moraliai silpnų žmonių priverstinės sterilizacijos. Didžioji dalis to įvyko 1930–1950 m., o piką pasiekė 1943 m.

1929–1967 metais buvo sterilizuota apie 11 000 žmonių. Paskutinės sterilizacijos operacijos buvo atliktos 1972 m.

Sterilizacija buvo laikoma priemone gyventojų kokybei kontroliuoti, taip pat metodu, leidžiančiu sumažinti valstybės išlaidas. Priverstinių operacijų pagalba buvo užkirstas kelias „visuomenei nepriimtinų“ asmeninių savybių ir charakterio bruožų plitimui.

Net Hitleris sugalvojo tokį gyventojų kontrolės metodą vėliau nei Danija.

Pirmasis Vokietijos sterilizacijos įstatymas buvo priimtas 1933 metų liepos 14 dieną. Sterilizacijos įstatymas leido priverstinę sterilizaciją žmonėms, turintiems:

  • genetinis aklumas ir kurtumas;
  • manijos ir depresija;
  • šizofrenija;
  • epilepsija;
  • įgimta demencija;
  • alkoholizmas.

Ne tik priverstinė sterilizacija yra žiauraus prievartos prieš žmones pavyzdys. Vakaruose XVIII amžiaus pabaigoje populiarėjo zoologijos sodų aptvarai žmonėms. Vienas žinomiausių pavyzdžių – afrikiečio Ota Bengo istorija.

23 metų jaunuolis buvo pagrobtas iš savo gimtosios šalies Kongo. 1906 m. Pietų Karolinoje jis buvo parduotas antropologui Samueliui Philipsui Werneriui. Bengas buvo nuvežtas į Niujorką ir eksponuojamas Amerikos gamtos istorijos muziejuje. Dėl daugybės bandymų užpulti sargybinius jaunuolis buvo išsiųstas į zoologijos sodą, kur sėdėjo narve su šimpanze, jūrų kiaulyte, papūga ir orangutanu. Žmonės, atėję pamatyti Bengo, rėkė ant jo, spardė jį per grotas ir svaidė į jį degančiomis cigarų nuorūkomis. Net ir šiandien gerai žinomas „New York Times“ rašė, kad Benga narve jaučiasi geriau nei bet kur kitur savo gimtojoje šalyje.

Dėl juodosios Amerikos gyventojų dalies protestų ir pasipiktinimo, remiant įtakingiems „baltiesiems“, Benga po 20 dienų buvo paleistas ir išsiųstas į Linčburgo miestą Virdžinijoje. Ten jam pavyko įsidarbinti valdiškose įstaigose. Nuo to momento, kai buvo išvežtas iš gimtosios šalies, Benga sirgo sunkia depresija. Jis teigė patyręs nepakeliamą pažeminimą. 1916 m. kovo 20 d. nusižudė šaudamas iš pistoleto į širdį.

Paskutinis „žmonių zoologijos sodas“ veikė Briuselyje iki 1958 m.

P.S.

Taip, vakaroidiniai banditai tokie. Jie pripažįsta tik grubią jėgą. Ir ko jie bijojo, tai tik TSRS....