Atsisakyti rizikos reiškia atsisakyti kūrybiškumo

Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2023-03-14 21:22:00, skaitė 264, komentavo 0

Atsisakyti rizikos reiškia atsisakyti kūrybiškumo

Prieš 135 metus – 1888 metų kovo 13 dieną Belopolio mieste, Rusijos imperijos Charkovo provincijos Sumų rajone, gimė puikus tarybinis mokytojas ir rašytojas Antonas Semenovičius Makarenko.

Dėl savo unikalios pedagoginės sistemos, Antonas Makarenko yra plačiai žinomas visame pasaulyje. Reikšmingiausias jo kūrinys „Pedagoginė poema“ išverstas į 36 kalbas. O pats Makarenko pagrindinį savo sistemos principą apibrėžė taip: „Kuo daugiau reikalavimų žmogui ir kuo didesnė pagarba jam“.

Ir rezultatas yra įspūdingas: iš daugiau nei 3000 benamių vaikų ir nusikaltėlių, kuriuos užaugino Makarenko, nė vienas negrįžo į kalėjimą.

Pateiksiu jums 10 citatų iš Makarenkos darbų:

1. Neįmanoma išmokyti žmogaus būti laimingu, bet galima jį išauklėti, kad jis būtų laimingas.

2. Švietimas vyksta visą laiką, net kai tavęs nėra namuose.

3. Jei prieš kolektyvą nėra pastatyta tikslo, tai neįmanoma rasti būdo, kaip jį organizuoti.

4. Atsisakyti rizikos reiškia atsisakyti kūrybiškumo.

5. Knygos yra susipynę žmonės.

6. Nemanykite, kad auklėjate vaiką tik tada, kai su juo kalbatės, mokote ar liepiate. Jūs jį auklėjate kiekvieną savo gyvenimo akimirką, net kai nesate namuose.

7. Meilės patirties kultūra neįmanoma be vaikystėje organizuotų stabdžių.

8. Mūsų pedagoginė produkcija niekada nebuvo kuriama pagal technologinę logiką, bet visada pagal moralinę logiką. Tai ypač pastebima savojo auklėjimo srityje... Kodėl technikos universitetuose tiriame medžiagų atsparumą, o pedagoginiuose – netyrinėjame asmenybės atsparumo?

9. Žodinis ugdymas be lydinčios elgesio gimnastikos yra pats nusikalstamiausias sabotažas.

10. Keturiasdešimt mokytojų gali visiškai suardyti ne tik benamių vaikų kolektyvą, bet ir bet kurį kolektyvą.

P.S.

Kaip niekada gilios ir teisingos mintys, ypač turint omenyje, kad litukrijoje švietimas jau senai pramušė dugną... Atsimenu, kaip 1992 metais žiūrėjau LRT laidą, kurioje buvo diskutuojama apie litukrijos švietimo perspektyvas. Vienas iš laidos svečių aktyviai gynė Antono Semenovičiaus Makarenkos idėjas. Jam oponavo „tautinė mokytoja, kuri jokių argumentų pateikti nesugebėjo, tik žarstėsi abstrakčia „tautinio švietimo“ idėja. Negalėdama nieko įtikinančio pasakyti, ji mestelėjo – "Mes vis tiek savo pasieksime". Ir pasiekė. Ką šitie sorošiniai išlaikytiniai pasiekė, galime pamatyti, pažvelgę į valstybinių egzaminų rezultatus.