Zbignievo Bzežinskio atviravimai, kurių Maskva neturėtų pamiršti
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2023-04-26 23:18:00, skaitė 583, komentavo 2
Prof.Valentinas Katasonovas, straipsnio portale "Fondsk" vertimas.
Prisiminiau Zbigniewą Brzezinskį (1928-2017), nes, kad ir kaip būtų keista, daugelis jo teiginių apie Rusiją yra naudingi Rusijos vadovybei.
Brzezinskio pastabos apie Rusijos ir Ukrainos santykius, Vakarų poziciją dėl Ukrainos, Rusijos ir Ukrainos santykius ir Krymo inkorporavimą į Rusijos Federaciją šiandien yra ypač aktualios.
Dar straipsnyje "Priešlaikinė partnerystė" (1994 m.) Brzezinskis rašė: "Rusija gali būti arba imperija, arba demokratija, bet ne abiem kartu... Be Ukrainos Rusija nustoja būti imperija, bet su Ukraina, papirkta, o paskui pajungta, Rusija automatiškai tampa imperija".
Knygoje "Didžioji šachmatų lenta" (1997 m.) J. Brzezinskis įvardijo šešis naujus geopolitinius centrus, kurie atsiranda pasaulyje po Šaltojo karo ir kuriuos Vašingtonas turėtų kontroliuoti. Šio sąrašo viršuje yra Ukraina (kiti penki - Azerbaidžanas, Pietų Korėja, Turkija ir Iranas). Dar kartą pakartojama mintis: "Be Ukrainos Rusija nustoja būti Eurazijos imperija. Be Ukrainos Rusija vis dar galėtų kovoti dėl imperijos statuso, tačiau tuomet ji taptų daugiausia Azijos imperine valstybe. Ir atvirkščiai: "Jei Maskva susigrąžins Ukrainos, turinčios 52 mln. gyventojų, kontrolę (per kelerius metus nuo Brzezinskio knygos pasirodymo Ukrainos gyventojų skaičius gerokai sumažėjo; ŠBO išvakarėse jų buvo 41,2 mln. - V. K.) ir dideliais ištekliais, taip pat priėjimą prie Juodosios jūros, Rusija automatiškai turės priemonių vėl tapti galinga imperine valstybe, išsidėsčiusia Europoje ir Azijoje."
Bžezinskis labai nerimavo, kad Ukraina taps svarbiausiu Maskvos užsienio politikos prioritetu, kuriuo bus siekiama reintegruoti kaimynines šalis: "Tai, kad Ukraina laikui bėgant bus kaip nors "reintegruota", tebėra daugelio Rusijos politinio elito atstovų tikėjimo dogma.
Brzezinskis taip pat nerimavo, kad Vašingtonas gali skirti nepakankamai dėmesio besiformuojančiam geopolitiniam centrui Ukrainoje, išsiblaškęs dėl kitų geopolitinių iššūkių: "Ukrainos... gyvybingumas... išliks abejotinas, ypač jei Amerikos dėmesys bus nukreiptas į kitas problemas, pavyzdžiui, naują vidaus krizę Europoje, didėjantį atotrūkį tarp Turkijos ir Europos ar augantį priešiškumą JAV ir Irano santykiuose".
Po Krymo susijungimo su Rusija J. Brzezinskis daugiau dėmesio skyrė Rusijos ir Ukrainos santykiams. Jis rašė: "Nežinau (ar Krymas prarastas Ukrainai), bet prie šio klausimo reikėtų grįžti, kai Ukrainos ir Rusijos santykiai vėl taps bent kiek racionalūs ir stabilūs. Rusai į santykius įnešė iracionalumo ir emocionalumo, jie įvykdė banditišką Krymo užpuolimą, prisidengdami tuo, kaip tai padarytų mafija. Tačiau jie turėtų būti atsargūs taikydami šį požiūrį visai Ukrainai - tai sukeltų kur kas galingesnį sprogimą Europos širdyje, konfliktą, kokio pasaulis nematė nuo 1939 m.". Kaip matyti iš šios frazės, Zbignevas ragino Vašingtoną būti atsargų. Tačiau 2022-2023 m. JAV vadovybė šiuos amerikiečių politiko žodžius pamiršo ir daro viską, kad išprovokuotų galingą sprogimą Europos širdyje, kuris gali smogti ir Amerikai.
Tuo pat metu J. Brzezinskis skeptiškai vertino Ukrainos gynybinius pajėgumus. Po 2014 m. įvykių Kryme jis rašė: "Kryme niekas savo noru neiššovė nė vieno šūvio iš 20 000 Ukrainos karių. Aš pats esu kilęs iš Europos, todėl kai galvoju apie savo tėvų tėvynę, negaliu įsivaizduoti, kad su 20 000 lenkų kareivių, kai išorinė jėga bando užgrobti valdžią, niekas nebūtų paleidęs šūvio. Manau, kad būtų įvykusios didelės žudynės. Tai, kad Ukrainoje viskas vyko kitaip, kažką pasako. Putinas taip pat padarė savo išvadas. Jis suprato, kad viskas yra dar paprasčiau, nei jis tikėjosi".
Brzezinskis pasisakė už Ukrainos aprūpinimą ginklais būsimam karui su Rusija: "Būtų tikslinga aprūpinti Ukrainą gynybiniais ginklais didiesiems miestams ginti, pavyzdžiui, prieštankiniais ginklais ar minosvaidžiais, nes turėjome pakelti Rusijos smurto kainą. Užimti miestą, kurio gyventojai yra pasiryžę gintis, yra labai brangu".
Vis dėlto Vašingtonas iš Krymo pamokos padarė savų išvadų. Nuo 2014 iki 2022 m. (dar iki SWOT) Jungtinės Valstijos pradėjo aktyviai teikti karinę pagalbą "neislamiškajai respublikai". Apie tai užsiminiau straipsnyje "Sensacija iš NATO generalinio sekretoriaus: bloko karinė pagalba Ukrainai du kartus viršijo jos BVP".
Bžezinskis manė, kad Ukrainai reikia padėti tapti Europos dalimi. O Rusijai, jo manymu, geriausia būtų prisijungti prie Europos, kur ir Kijevas, ir Maskva būtų valdomi iš Briuselio. 2014 m. spalį duodamas interviu Ukrainos televizijos kanalui "Inter", Brzezinskis sakė: "Ukraina turi tikrai įrodyti, kad nori būti Europos pasaulio dalimi. Jei ji tai pasieks, Rusija turės vienintelę perspektyvą susitaikyti su šia realybe ir pati tapti Europos dalimi... Jei ji [Rusija] to nepadarys, ji taps sugriautu Kinijos satelitu".
Likus dviem mėnesiams iki mirties, 2017 m. kovą, Brzezinskis pasidalijo šiuo "atradimu" interviu portalui Gazeta.ru: "Putinas turėtų pagalvoti apie savo ateitį. Žinoma, pernelyg didelis Rusijos valdžios elito susitelkimas į turto įsigijimą ilgainiui gali sukelti socialinę reakciją ir priešiškumą. To dar neįvyko, bet manau, kad yra potenciali tokių tendencijų rizika". Ką gi, patarimas yra gana protingas.
Noriu pacituoti dar vieną Brzezinskio teiginį, kurį galima laikyti užuomina Maskvai. 2008 04 01 interviu "Washington Post" žurnalistui Deividui Ignotui Bžezinskiui (David Ignatus Brzezinski) jis pasakė: "Tai, kad Maskva jaučiasi labai blogai, yra labai svarbu: Brzezinskis teigė: "...jei nutrauksite dujotiekį - pasekmės Vakaruose bus neatidėliotinos, o finansines pasekmes Rusija pajus po trejų, ketverių ar penkerių metų, o tai suteikia rusams trumpalaikį pranašumą darant spaudimą". (Zbigniew Brzezinski, "Antroji galimybė. Amerika ir pasaulis". - Maskva: leidykla AST, 2018, p. 369). Šiuos žodžius laikau pranašiškais.
Pirmoji amerikiečių politiko pranašystės dalis jau išsipildė....
Žinoma, pirmaisiais sankcijų karo mėnesiais mūsų ekonomika patyrė didelę įtampą. Tačiau dabar visi Rusijos pareigūnai džiūgaudami sako, kad šalies ekonomika "prisitaikė" prie naujos situacijos. Yra net vilties, kad ekonomika augs. Aš vis dar labai atsargiai vertinu tokius lūkesčius, kai pageidavimus keičia realybė. Kaip tik anądien pasirodė didelis interviu su manimi, pavadintas "Vakarai pripažino Rusijos ekonominę pergalę? Nebūkite apgauti" .
Kad neišsipildytų antroji Bžezinskio "pranašystės" dalis ("po trejų, ketverių ar penkerių metų"), mūsų valstybė turi imtis pačių drastiškiausių ekonomikos restruktūrizavimo priemonių. Jau praėjo metai, bet nematau nė menkiausio perestroikos pradžios požymio. Yra tik "prisitaikymas", kuris bet kurią akimirką gali virsti žlugimu.
Brzezinskis suprato Rusijos ekonomikos, kuri buvo sukurta pagal Vašingtono konsensuso receptus, trapumą. Rusijos vadinamoji rinkos ekonomika visiškai nepritaikyta ilgai trunkančiam sankcijų režimui (taip pat ir užsitęsusiam karui). Reikia skubiai pakeisti "rinkos" ekonomikos modelį "mobilizacijos" modeliu. O mobilizacija būtina norint pradėti naują industrializaciją. Jei tai nebus padaryta, išsipildys antroji Zbigniewo Brzezinskio pranašystės dalis...