Istoriniai prasimanymai ir falsifikacija, taip mėgiami litukrijos pseudoelito

Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2023-06-05 20:10:00, skaitė 781, komentavo 7

Žinoma, kad istoriniai prasimanymai ir falsifikacija yra mėgstamiausias būdas sunaikinti valstybę iš vidaus.

Apsvarstykime vieną iš šių istorinių padirbinių – „mūšį“, kuriame tariamai dalyvavo lenkų maištininkas Kalinovsky prie Milovidžių 1863 m.

Dezinformacijos priemonės karts nuo karto mini baiką apie tos epochos „mūšį“ prie Milovidžių kaimo tarp Kalinovskio sukilėlių ir carinės kariuomenės.

Realiai jokiu mūšiu ten nė kvapo nebuvo: nei pagal dalyvių skaičių, nei pagal reikšmę. Tos pačios dienos naktį, kai įvyko susirėmimas, sukilėliai pabėgo. Jau tuo metu, norėdami mūšio statusą statusą, jie pradėjo rašyti apie „mūšį“ ir išpūsti abiejų pusių nuostolių skaičių.

Viena pagrindinių užduočių buvo provokuoti Europos valstybes įsikišti į konfliktą sukilėlių pusėje.

Dokumentuota, kad po susirėmimo, sukilėliai neteko 18 žmonių. Pasak pranešimo, rusų būryje nuostoliai siekė dešimt žmonių. Todėl vadinti tai „mūšiu“ liežuvis neapsiverčia.

Kai kurie netgi bando priskirti „milovidovskio mūšio“ nuopelnus pakartam lenkui Kalinovskiui. Gardino provincijos civilinis vadovas Zablotskis aprašo jo tikrąjį vaidmenį šiame susirėmime. Zablotskis: „Tai buvo balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, netoli Milovidy ir Chemel pašto stočių. Kalinovskis gaujų vadams, būtent Landeriui, Yundzillai ir kitiems, davė keletą buhalterinių knygų ir patikrino ankstesnes išlaidas, kuris truko iki 3 val., Tačiau, sužinoję, kad artėja kariuomenė, jie iš ten išvažiavo, o paskui grįžo atgal. Gardinas...“

Pasirodo, tuo metu Kalinovskio net fiziškai nebuvo tarp sukilėlių. Tačiau tai nesutrukdė netikriems metraštininkams, sugalvoti pasakojimą apie mūšį, su jo asmeniniu dalyvavimu.

Istorinės klastotės lengvai sulaužomos detaliau susipažinus su istoriniais faktais!