Autorius: Oleg Surajev Šaltinis: https://www.facebook.com/suraj... 2023-06-15 00:39:00, skaitė 557, komentavo 11
Sėdžiu dabar Lenkijoj, valgau labai neskanų maistą, prieš porą valandų gavau pizdy traukinyje iš moters, kad čiaudėjau. Įsivaizduokit pretenzija žmogaus: "galit nečiaudėti, aš užmigti negaliu" ką man daryti? Klausiu, ar ne per garsiai kvėpuoju, bajeris nepasiekia adresato, jinai super pikta. Dabar dar su autobusu iki Varšuvos ir ten persėdimas į Vilnių.
Jau pusantrų metų dirbu su paramos fondu, vakar vėl pervedžiau savo algą už 5 ar 6 mėnesius į fondą ir nepaisant, to, kad esu tai moteriai čiaudantis lochas, viduje jaučiu kazkokį gilų teisybės jausmą. Ši kartą esu žiauriai patenkintas mūsų komanda, kaip mes greitai ir operatyviai sureagavom ir dabar Chersone plaukia mūsų-jūsų valtys ir padeda. Atrodo, kad turi galimybę prisiliesti prie istorijos, prisiliesti prie kažko tikrai svarbaus.
Labai visiems ačiū, kad turiu tokią privilegiją padėti ir dardaryti kažkokį savo darbą bei įprasminti gyvenimą. Su liūdesiu palieku Ukrainą kiekvieną kartą, atrodo, kad ir turiu privilegiją čia atvažiuoti ir išvažiuoti iš šalies kol vyksta karas. Tačiau šiek tiek padirbėsiu, jau ruošiam kitą siuntą, užsisakėm 20 metalo detektorių isminuoti Chersonui, taip ir kovojam su pasimetimu ir vidinės neteisybės jausmu bei savotiška gėda. Savo reportažą baigiau, orevuar. (Au revoir)