Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija dėl „grūdų sandorio“ nutraukimo

Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2023-07-18 20:52:00, skaitė 463, komentavo 8

Beveik prieš metus, 2022 m. liepos 22 d., Stambule, buvo pasirašyti du tarpusavyje susiję susitarimai - „Juodosios jūros iniciatyva“ dėl okrainietiško maisto ir rusiško amoniako eksporto bei Rusijos ir JT memorandumas dėl Rusijos žemės ūkio produktų eksporto normalizavimo.

Šis „paketas“, kaip žinia, buvo sudarytas JT Generalinio Sekretoriaus A. Guterreso siūlymu ir dalyvaujant iškeltuose humanitariniuose tiksluose – užtikrinti pasaulinį aprūpinimą maistu, sumažinti bado grėsmę ir padėti skurstančioms Azijos, Afrikos šalims. ir Lotynų Amerikoje.

Po metų, šių susitarimų įgyvendinimo darbo rezultatai atrodo nuviliantys. Juodosios jūros iniciatyva buvo pradėta įgyvendinti praėjus vos savaitei po pasirašymo. Kaip įmanoma greičiau buvo nustatytas jūrinis humanitarinis koridorius, Stambule suformuotas Jungtinis koordinavimo centras (JCC) dalyvaujančių laivų registracijai ir tikrinimui, o jau 2022 metų rugpjūčio 1 dieną iš Odesos išplaukė pirmasis sausakrūvis laivas „Razoni“. Tai aiškiai patvirtino sąžiningą ir atsakingą Rusijos atstovų požiūrį į savo, kaip susitarimo šalies, pareigų vykdymą. Tačiau, priešingai deklaruotiems humanitariniams tikslams, okrainietiško maisto eksportas beveik iš karto buvo perkeltas į grynai komercinį pagrindą ir iki paskutinės akimirkos buvo nukreiptas į siaurai egoistinius Kijevo ir jo Vakarų kuratorių interesus. Faktai ir skaičiai, kaip sakoma, kalba patys už save.

Vykdant Juodosios jūros iniciatyvą, iš viso buvo eksportuota 32,8 mln. tonų krovinių, iš kurių daugiau nei 70% (26,3 mln. tonų) buvo išsiųsta į aukštas ir aukštesnes vidutines pajamas gaunančias šalis, įskaitant ES. Skurdžiausios šalys, ypač Etiopija, Jemenas, Afganistanas, Sudanas ir Somalis, sudarė mažiau nei 3%.

Tokia, iš pradžių humanitarinės iniciatyvos, geografija ir komercializacija paaiškės, jei įvertinsime, kad nemažos Okrainos dirbamos žemės dalies (daugiau nei 17 mln. hektarų) savininkai yra Vakarų korporacijos „Cargill“, „DuPont“ ir „Monsanto“. Būtent jie įsigijo okrainiečių žemes po to, kai Kijevas TVF prašymu panaikino 20 metų jų pardavimo moratoriumą ir tapo pagrindiniais Okrainos grūdų eksporto naudos gavėjais. Kita vertus, europiečiai, perkantys okrainietišką maistą dempingo kainomis, vėliau perdirba jį savo gamyklose ir toliau perparduoda kaip gatavą, aukštos pridėtinės vertės gaminį. Vakariečiai iš tikrųjų uždirba du kartus – ir parduodami, ir iš grūdų perdirbimo.

Be to, JAV ir ES spekuliuoja kainomis, kuria dirbtinį prekių trūkumą, o Rusijos žemės ūkio produktus išstumia iš pasaulio rinkų, taikydamos neteisėtas vienašales sankcijas.

Pažymėtina ir tai, kad „Juodosios jūros iniciatyvos“ įgyvendinimo metais, Kijevo režimas, prisidengęs jūrų humanitariniu koridoriumi ir laivyba, nesibodėjo vykdyti provokacijų ir atakų prieš Rusijos civilinius ir karinius objektus. Tiesą sakant, Kijevo kontroliuojami uostai ir Rusijos atidarytas saugus Okrainos grūdų eksporto koridorius buvo panaudoti teroristiniams išpuoliams vykdyti, pažeidžiant Juodosios jūros iniciatyvos dvasią ir raidę.

Kalbant apie Rusijos ir JT memorandumą, jis faktiškai neįsigaliojo. Veidmainiškai kalbant apie globalių Pietų šalių poreikius ir tai, kad sankcijos neva netaikomos maistui ir trąšoms, Vašingtonas, Briuselis ir Londonas toliau „antspaudavo“ savo apribojimus. Vien ES nuo 2022 metų liepos paskelbė penkis naujus sankcijų paketus. Amerikiečiai ir britai neatsilieka savo ekstrateritoriniais apribojimais. Dėl to buvo visiškai užblokuoti Rusijos banko mokėjimai, draudimo ir transporto logistika, atsarginių dalių tiekimas ir užsienio turtas.

Iliustratyvus pavyzdys – neatlygintinai rusiškų mineralinių trąšų pristatymas skurdžiausioms JT globojamoms šalims. Nuo šios iniciatyvos paskelbimo 2022 metų rugsėjį iš Latvijoje, Estijoje (sveiki, pribaltikos fašistai), Belgijoje ir Nyderlanduose užblokuotų 262 000 tonų produktų išsiųstos tik dvi siuntos – 20 000 tonų į Malavį ir 34 000 tonų į Keniją. Ir tai nepaisant to, kad kalbame apie grynai humanitarinį veiksmą, kuriam iš esmės neturėtų būti taikomos jokios sankcijos.

Tuo pat metu Rusijos įmonė, kuriai priklauso produkcija, apmokėjo ir visas jos pristatymo bei transportavimo išlaidas. Atskirai JT ir latviams buvo mokama papildomai, po to Latvijos užsienio reikalų ministras nedvejodamas iš JT Generalinės Asamblėjos tribūnos pareiškė esantis pasirengęs „padovanoti“ mūsų trąšas tiems, kuriems jų reikia.

Esame priversti konstatuoti, kad nebuvo įvykdyta nė viena iš penkių Rusijos ir JT memorandume numatytų sisteminių užduočių. „Rosselkhozbank“ nebuvo vėl prijungtas prie SWIFT sistemos. Karštiškas, paskutinės minutės JT Generalinio Sekretoriaus pasiūlymas dėl kai kurių galimybių turėti prieigą prie SWIFT „dukterinei įmonei“ ar su mūsų banku susijusiai struktūrai yra praktiškai neįgyvendinamas ir neperspektyvus – mūsų duomenimis, tai pripažįstama ir Europos Sąjungoje. Tiesą sakant, jie vėl bandė mums parduoti tuščią pažadą dėl „Juodosios jūros iniciatyvos“ pratęsimo.

Atsarginių dalių ir įrangos, skirtos žemės ūkio produktams ir trąšoms gaminti, importas į Rusiją draudžiamas kaip „dvejopo naudojimo“ prekės. Visa mūsų šalies teritorija paskelbta karo rizikos zona su nepaprastai dideliais draudimo įkainiais iki draudžiamų dydžių, o užsienio uostai uždaryti mūsų laivams ir kroviniams.

Šalies žemės ūkio bendrovių užsienio sąskaitos „įšaldytos“, nepaisant to, kad Vakarų sankcijos neva netaikomos maistui ir trąšoms. Iš dalies atrakintos lėšos „migravo“ į tų pačių vakariečių kišenes paskoloms mokėti ir neatlygintinam mūsų trąšų pristatymui apmokėti. Galiausiai pasakojimas apie amoniako dujotiekio Toljatis–Odesa atgaivinimą, numatytą abiejuose Stambulo susitarimuose, geriau nei bet kokie žodžiai parodo Kijevo režimo ir JT narių požiūrį į savo įsipareigojimus.

Iš pradžių ją iš naujo paleidus, buvo bandoma derėtis dėl papildomų privalumų plečiant „Juodosios jūros iniciatyvą“ (naujų uostų įtraukimas, prekių asortimento įvairinimas ir tikrinimų didinimas) ir jos išplėtimas pagal specialų A. Guterreso pasiūlymą.Ir tada, nepasiekęs šių tikslų, Kijevo režimas birželio 5 d. susprogdino amoniako vamzdyną, vadovaudamasis principu „nėra vamzdžio, nėra problemų“, iškalbingai tylint JT sekretoriatui.

Tokiomis, tiesioginio sabotažo įgyvendinant Stambulo susitarimus sąlygomis, humanitarinio tikslo nepateisinusios „Juodosios jūros iniciatyvos“ tęsimas netenka prasmės.

Vadovaudamasi susitarimo H punktu, Rusijos pusė prieštarauja tolesniam jo pratęsimui, apie kurį šiandien buvo oficialiai informuotos Turkijos ir Okrainos pusės, taip pat pranešta JT sekretoriatui. Tai reiškia laivybos saugumo garantijų panaikinimą, jūrinio humanitarinio koridoriaus apribojimą, laikinai pavojingos zonos režimo atkūrimą Juodosios jūros šiaurės vakaruose ir SKC Stambule išformavimą.

Rusijai nedalyvaujant, „Juodosios jūros iniciatyva“ nustoja veikti nuo liepos 18 d. Manome, kad atėjo laikas parodyti pareikštą solidarumą su Kijevo Europos sąjungininkais, kurie gali eksportuoti okrainietišką maistą per sausumos koridorius.

Tiesa, tuo pat metu pigūs ir nekokybiški grūdai, kurie atkeliauja be jokios kontrolės, rizikuoja visiškai užtvindyti Europos rinkas, sukeldami (ir jau sukelia) vietos ūkininkų protestus. Jei tai tikrai kelia nerimą Briuseliui, ES gali jį supirkti ir, užuot kalbėjusi apie kovą su badu, ims siųsti į šalis, kurioms to reikia.

Jeigu Vakarų sostinės tikrai vertina „Juodosios jūros iniciatyvą“, tegul jos rimtai pagalvoja apie savo įsipareigojimų vykdymą ir realų rusiškų trąšų bei maisto pašalinimą iš sankcijų. Tik gavusi konkrečius rezultatus, o ne pažadus ir patikinimus, Rusija bus pasirengusi svarstyti galimybę atkurti „sandarį“.

P.S.

Laukiame, kada litukrijos parduotuvėse pabrangs duona. Tik nepavarkite būti su okraina, mielieji.