Ramūnas Grumbinas. Sprendimą dėl Vilniaus sporto rūmų atiduokime litvakams

Autorius: Ramūnas Grumbinas Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/n... 2023-07-25 20:39:00, skaitė 290, komentavo 5

Ramūnas Grumbinas / E. Genio/LRT nuotr.

Praėjusią savaitę šimtai vilniečių susirinko ginti Basanavičiaus g. skvere esančių medžių. Prieš tai piktinomės ir dėl nukirsto ąžuolo. Pilietiška visuomenė gina savąjį miestą ir jo erdves.O kaip dėl Vilniaus Koncertų ir Sporto rūmų? Ar taip pat gintume šį statinį? Lietuvos valdžia yra nusprendusi pastatą išsaugoti. Vyriausybės sukurta komisija sprendžia kaip į vieną vietą sujungti žydų istoriją bei sovietų laikais iškilusius rūmus.

Pagrindiniai argumentai dėl rūmų išsaugojimo – čia prieš 35-erius metus vyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. O 1991-ųjų sausį visuomenė čia atsisveikino su prie televizijos bokšto žuvusiais laisvės kovotojais. Bet dėl ko tais metais šie rūmai buvo pasirinkti?

Tiesiog, tai buvo vienintelė tinkama didžiausia erdvė Vilniuje. Mes siejame šiuos istorinius įvykius visai ne su Sporto rūmais. Vingio parkas, televizijos bokštas – iškyla jie, o ne šis, architektų terminais, grynojo modernizmo, kitaip brutalizmo statinys.

Tad kas svarbiau – originali Sporto rūmų stogo „vantinė“ konstrukcija, ar tautos kūrusios Vilnių tinkamas įamžinimas? Ar galima įamžinti istoriją statinyje, kuris žydų pėdsaką iš šios vietos galutinai ištrynė?

Daugybę prisiminimų jis kelia ir man. Dar vaikas mačiau „Statybos“ krepšininkų iškovotus medalius sovietų čempionate. 1986 m. moterų pasaulio krepšinio čempionato rungtynėse už skanduotę „USA“ su draugais buvau milicijos patardytas ir išvarytas lauk. Studentas rūmuose mačiau puikių lietuviškų grupių, tarp jų „Fojė“, „Bix“ ir „Bovy“ koncertų, nes dirbau „STS“ firmoje ir montuodavau scenas bei apšvietimą, vadovaujamas šviesų meistro Norvydo Birulio. Kaip Karoliniškių gyventojas pažinojau Igną Šimulionį, tad mus atsisveikinti su Sausio 13-osios didvyriais įleido be kilometrinės eilės.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai / V. Luchtano

Bet aš Sporto rūmų neginčiau. Nes sovietams nuo manęs buvo pavykę paslėpti tai, kas toje vietoje buvo nuo 16 a. Ką sovietai slėpė? Žydų tautos Lietuvoje istoriją. Kapines, veikusias nuo 1592-ųjų. Kurias 1831-aisiais uždarė rusai, liepdami žydams pasiimti kompensaciją. Čia pastatyta rusų tvirtovė užėmė mažiau nei trečdalį iš 4,5 ha kapinių teritorijos. Dalis kapų čia liko dar daugiau nei šimtmečiui, jų nelietė ir vokiečių, lenkų valdžios, Kapų liko ir po II-ojo pasaulinio karo. Sovietai juos ištrynė.

Vilnius visada buvo daugiakultūris miestas. Praeities metropolis, karalių, vyskupų, pirklių ir amatininkų miestas. Žydai šimtmečiais buvo svarbi jo dalis. Nuo pirmųjų 18 a. surašymų iki pat II-ojo pasaulinio karo žydų Vilniuje buvo nuo penktadalio iki pusės visų gyventojų! Lietuviai dauguma Vilniuje tapo nuo 1989 m. Dar po keliolikos metų buvo priimtas sprendimas saugoti Sporto rūmus. Tada Nepriklausomybės atkūrimo, Sausio 13-osios įvykių aidas buvo dar garsus, o štai žydų atmintis sovietų seniai užgesinta.

Tad kas svarbiau – originali Sporto rūmų stogo „vantinė“ konstrukcija, ar tautos kūrusios Vilnių tinkamas įamžinimas? Ar galima įamžinti istoriją statinyje, kuris žydų pėdsaką iš šios vietos galutinai ištrynė?

Manau, kad lemiamas žodis turi priklausyti litvakų palikuonims. Žydai to nusipelno. Nes jiems Vilniuje tik tiek ir teliko – atmintis. Žmones ir jų ateitį sunaikino nacistinė Vokietija ir jos parankiniai. Lietuvos žemėje buvo sunaikinti 100-tai tūkstančių mūsų kaimynų.

Politikai dirba rinkėjams. Bet žydų kaip rinkėjų Lietuvoje yra per mažai. Todėl jiems reikia mūsų pagalbos. Mes neprivalome, bet mes galime. Padėti jiems sukurti patrauklią Vilniaus erdvę, garsas apie kurią sklistų po visą pasaulį. Į kurią aš labai norėčiau ateiti, susikaupti ir tarti: „Ačiū, kad kartu kūrėte Lietuvą ir Vilnių. Ir atsiprašau už tai, ką čia patyrėte“.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ