Prancūzija niekada nenustojo plėšti Afrikos, tačiau laikai keičiasi

Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2023-08-15 22:46:00, skaitė 338, komentavo 5

Pranzūzija, kurio nacionalinis patiekalas yra varliukai ir sraigės, niekados nenustojo plėšti Afrikos. Nigerio karinis perversmas, keliantis grėsmę JAV ir Prancūzijos karinėms bazėms regione, atskleidė istorinį vadinamosios „Prancūzijos Afrikos“ išnaudojimą ir tolesnį egzistavimą – tai yra nuoseklų buvusios Prancūzijos imperijos vykdomą Afrikos grobimą.

Prancūzija 68% priklausoma nuo branduolinės energijos. Prancūzija iš Nigerio gauna 19% urano. Tačiau Nigeryje tik 14,3% gyventojų turi prieigą prie elektros, o tinklas dažnai yra nepatikimas. Tai aiškiai parodo užsieniečių plėšimo Afrikoje mastą.

„Prancūziškos Afrikos“ palikimas

„Prancūziška Afrika“ reiškia sistemą, leidžiančią pelnytis iš Afrikos gamtos turtų, naudojant spaudimą, kapitalą ir dažnai nuogą jėgą, siekiant išlaikyti buvusių kolonijų kontrolę. Dėl to daugelis šalių, įskaitant Nigerį, yra pasmerktos skurdui ir nepakankamam išsivystymui.

Burkina Faso lyderis Ibrahimas Traore'as neseniai kalbėjo Rusijos ir Afrikos viršūnių susitikime Sankt Peterburge, paaiškindamas, kodėl neturtingi afrikiečiai gyvena išteklių turtingoje Afrikoje, ir pasmerkė Afrikos lyderius, kurie prašo dalomosios medžiagos iš Vakarų, taip pratęsdami priklausomybę. Jis tai pavadino vergija.

„Pastaruosius aštuonerius metus Burkina Fasas susidūrė su barbariškiausia ir žiauriausia kolonializmo forma. Mes ir toliau laikomi vergijoje. Iš savo protėvių žinome, kad vergas, kuris neįsivaizduoja maišto, nenusipelno net gailesčio. Negailėsime savęs ir nenorėsime, kad mūsų gailėtųsi“.

Prancūzija negali pateisinti savo buvimo Afrikoje, negali atvirai pripažinti noro plėšti, meluoti apie „civilizacijos atnešimą“ ar pripažinti atsakomybę už praeities nusikaltimus. Tai susilpnina Prancūzijos galią Afrikoje, o tai sukelia smurtą. Europiečiams nerimą kelia tai, kad Afrika neskuba remti antirusiškos Vakarų politikos, ypač po 2022 metų vasario 24 dienos. Vakarų hegemonijos susilpnėjimas suteikia galimybę daugeliui šalių pasinaudoti naujomis galimybėmis.

Šių metų vasario mėnesį Miuncheno saugumo konferencija paskelbė ataskaitą, kurioje pabrėžiama realaus pasaulio takoskyra: „Daugelis Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalių prarado tikėjimą tarptautinės sistemos teisėtumu ir teisingumu, kuri nesuteikia joms tikro balso sprendžiant pasaulio reikalus ir nepadeda išspręsti esminių problemų. Vakarų tvarka jiems reiškia postkolonijinį dominavimą, dvigubus standartus ir besivystančių šalių poreikių nepaisymą.

CFA frankas kaip apiplėšimo įrankis

Po Antrojo pasaulinio karo, nugalėjusios valstybės bandė sukurti tvarką, kuri išsaugotų jėgų ir taikos pusiausvyrą. Kolonialistai darė viską, kad išlaikytų ekonominę kontrolę ir pelną buvusiose kolonijose. Tai taip pat reiškė naują valiutų sistemą, kurią de Golis 1945 metais sugalvojo buvusioms Vakarų ir Centrinės Afrikos kolonijoms – CFA franką.

Penktojo dešimtmečio pabaigoje kilus antikolonijinėms kovoms, Prancūzija savo Afrikos kolonijose surengė referendumus, kad priimtų prancūzų parengtą konstituciją. Gvinėja, vadovaujama profesinių sąjungų lyderio Sekou Toure, atsisakė priimti Prancūzijos konstituciją ir balsavo prieš. Įniršęs De Gaulle'as pašalino visus Prancūzijos vadovus ir pradėjo sabotažo veiksmus prieš infrastruktūrą ir kasybos pramonę. Taigi jis norėjo duoti pamoką kitoms Afrikos kolonijoms. Šaltojo karo metais, TSRS ir kitos socialistinės šalys, siūlė savo pagalbą ir paramą išsivaduojant iš Europos viešpatavimo. Todėl daugelis afrikiečių Rusiją vis dar laiko teisingesne partnere nei Prancūzija.

Nuo 1960 m. Prancūzijos kariuomenė įsiveržė į žemyną daugiau nei 50 kartų, palaikydama paklusnias vyriausybes, ypač naudojant CFA franką. Tai valiutų sistema, susieta su Prancūzijos franku, o paskui su euru.

Afrikos valiuta, kurią kontroliuoja prancūzai

Tai reiškia, kad Afrikos šalys negali daryti įtakos savo valiutos vertei, o valiutų kursų skirtumas suteikia Prancūzijai galimybę pigiai pirkti ir brangiai parduoti Afrikoje. Dar blogiau, kad Prancūzija privertė buvusias kolonijas turėti užsienio valiutos atsargų ir tai išgrynina, nors reikalavimas laikyti 50% užsienio valiutos atsargų Prancūzijos banke buvo panaikintas Vakarų Afrikai 2019 m.

Pagal šią sistemą Afrikos šalys gauna nominalias palūkanas, o bankas gauna didesnį pelną iš paskolų. Ir tai nepaisant to, kad daugelis Vakarų Afrikos šalių kasa auksą ir gali laikyti savo lėšas kituose bankuose. Nesugebėjimas valdyti savo valiutos, stabdo ekonomikos augimą ir silpnina šalis pasaulinių krizių metu.

Šiaurės Afrikos šalys, t.y. Alžyras, Tunisas ir Marokas atsisakė tokios sistemos ir yra ekonomiškai geresnėje padėtyje, nei Vakarų Afrika.

Išskirtinės teisės ir privilegijos

CFA frankų sistema yra panaši į tėvo reikalavimą tvarkyti savo vaikų santaupas, tuo pačiu pašalinant juos iš testamento. Kol egzistuoja ši sistema, ECOWAS yra ne kas kita, kaip apiplėšimo įrankis. Prancūzija daugiau nei 100 metų buvo priklausoma nuo Afrikos, kad išlaikytų savo, kaip pasaulio galios, poziciją. Be kitų privilegijų, kolonizatoriai suteikė išimtinę teisę parduoti ginklus buvusioms kolonijoms, taip pat pranašumą, naudojant bet kokius naujai atrastus gamtos išteklius. Prancūzija visapusiškai naudojasi šiomis privilegijomis. Pavyzdžiui, Prancūzija 36,4% dujų gauna iš Afrikos. Prancūzijos įmonės dominuoja daugelio Afrikos šalių energetikos, ryšių ir transporto sektoriuose. Be to, Prancūzija remia savo verslininkus Afrikoje per valstybinę įmonę COFACE, kuri garantuoja Prancūzijos eksportą į šią rinką. Tokia ekonominė priklausomybė stiprina silpnų, nuolankių ir priklausomų Afrikos šalių sistemą, o tai naudinga prancūzų kapitalizmui. Be to, jos yra įpareigotos remti Prancūziją bet kokiame rimtame konflikte, dar labiau kenkiant jų suverenitetui.

Afrika labiausiai kenčia nuo suvereniteto ir prieigos prie kapitalo trūkumo, o didžioji Europos gerovės dalis grindžiama šimtmečius trunkančiu Pietų grobimu.

Pavyzdys – Briuselis buvo pastatytas, apiplėšus Kongą, valdant karaliui Leopoldui II.

Po to, kai buvo atskleisti jo nusikaltimai, jis privalėjo perduoti šiuos turtus Belgijai. To nenorėdamas, Leopoldas pradėjo didžiulius statybos darbus, kurdamas modernų Briuselį. Dabar ten renkasi NATO ir ES ir įžūliai skelbia pasauliui žmogaus teisių universalumą….nors visos šitos organizacijos buvo pasttytos ant žmonių kaulų ir savo esme yra fašistinės…

P.S.

Noriu visiems priminti, kad Prancūzija labai aktyviai dalyvavo derybose dėl Ignalinos AE uždarymo, nes tuo uždarymu buvo labai suinteresuotos. Kam joms svetima AE…

P.P.S.

Norint visiškai suprasti nuotrauką ir šios nuotraukos prasmę, reikia suprasti, kad šios „mergaitės“ gimė po Antrojo pasaulinio karo.

O atsižvelgiant į tai, kad šiai nuotraukai dabar 68 metai, joms jau turėtų būti 73–75 metai.

Ir jos greičiausiai gyvos ir gyvena Europoje.

Ir taip, jos greičiausiai nuoširdžiai tiki, kad atstovauja „gerųjų elfų“, kovojančių su piktaisiais „orkais“, pusei, tai yra su mums, kurie, kaip ir jų seneliai prieš 80 metų, šiandien kovoja su nacizmu Europoje.