Indrė Makaraitytė. O. Karač ir toliau dergia Lietuvą užsienio diplomatų akyse
Autorius: Indrė Makaraitytė Šaltinis: https://www.facebook.com/photo... 2023-08-23 17:59:00, skaitė 421, komentavo 6
Pademonstravusi Dalios Grybauskaitės 2010 m. fotografiją iš susitikimo su putinu, išvadinusi VSD pažymą, kuria ji pripažinta grėsme nacionaliniam saugumui dėl jos rutininių ryšių su rusijos žvalgybos institucijomis, nesąmone ir pareiškusi, kad savo teises ji gins teisme, baltarusių aktyvistė Olga Karač netrukus pasijungė į bryfingą politikams ir užsienio šalių diplomatams apie baltarusių opozicijos situaciją ir reikalus.
Kvietimą dalyvauti šiame bryfinge ryte gavo Seimo nariai, užsienio šalių diplomatinės atstovybės. Jį organizavo buvęs kandidatas Lukašenkos išvaikytuose prezidento rinkimuose Valery Tsepkalo, O. Karač ir politikos apžvalgininku save pristatantis Dmitry Bolkunets.
Iš tiesų pirmas klausimas buvo Prigožino samdinių "Wagner" grėsmė, bet jai skirta laiko minimaliai, nes tos grėsmės niekas neįžvelgė. Daug svarbesnė pasirodė Lietuvos keliama grėsmė jiems.
V.Tsepkalo pareiškė, kad dėl Lietuvos valdžios sprendimų, pirma, pripažinti grėsme nacionaliniam saugumui beveik tūkstantį baltarusių, o taip pat nesuteikti politinio prieglobsčio O. Karač, jie dabar matantys, kad Lietuvai baltarusiai tapo problema. Todėl jis ragina, kad visa baltarusių opozicija, su visais fondais, visais ES ir kitų tarptautinių institucijų skirtais pinigais turi palikti Lietuvą ir persikelti į kokią kitą, neutralią šalį. Pavyzdžiui, Vokietiją ar Belgiją.
Šitai ponas Tsepkalo per valandą pakartojo bent keletą kartų.
D. Bolkunets tęsė V.Tsepkalo liniją dėl O. Karač ir politinio prieglobsčio.
Nemačiau VSD dokumento, sako analitikas, bet iš to, kaip sako O. Karač, tai tie argumentai yra visiškas absurdas, visiškas absurdas - mes visi važinėjame po įvairias konferencijas ir jei, kaip sako O. Karač, Lietuvos VSD pagrindiniu argumentu laiko jos dalyvavimą konferencijoje Maskvoje ir ten vykusius susitikimus, tai čia absurdas.
"Lietuvoje situacija darosi vis blogesnė ir blogesnė".
"Mes nesam prieš Lietuvą, bet kam tas politinis šou, skandalas po skandalo, skandalas po skandalo".
"Tai ne apie demokratiją".
"Jei Olga tikrai turėjo tų susitikimų, tai paviešinkite juos, atspausdinkite tą ataskaitą, nes kitaip tai ne apie demokratiją".
O tada dar pabrėžia ir primena, kad dėl Lietuvos valstybės veiksmų 2011 m. žmogaus teisių gynėjas Alesius Beliackis nuteistas Baltarusijoje.
Čia turbūt reikia pridėti, kad nors tas R. Šimašiaus vadovaujamos ministerijos veiksmas buvo išties gėdingas, pats A.Beliackis niekada nekaltino Lietuvos.
Ir tada pasisako O.Karač.
"Lietuvos žurnalistas, kuris susijęs su VSD, manęs paklausė, kokie mano santykiai su Suzdalcevu", - demonstruoja O.Karač savo žinias apie Lietuvos žurnalistus, nors klausimas aktualus - Suzdalcevas yra atviras putino režimo politologas, kurį ponia Karač įvardija kaip gerą.
Ir dar, sako ponia Karač, mano organizacija padėjo daugybei pabėgėlių, kurių daugumos Lietuvos valdžia niekaip neparėmė.
Tiksli originali citata yra tokia: "Mostly with no support from Lithuanian government".
Ir tada šie ponai pradeda sakyt, kad iš tikro tai jiems reikia diskusijos už apvalaus stalo, reikia kalbėtis, reikia, kad kažkas tarpininkautų tarp jų ir Lietuvos, nes o kam tokių skandalų kaip su Karač prieglobsčiu? Juk galima už apvalaus stalo susitarti.
Mums reikia vieningos strategijos, mums reikia vienos pozicijos, konstatuoja bryfingo dalyviai.
Iš visų pusių žiūrint, Olgos Karač veiksmai Lietuvos atžvilgiu yra provokatyvūs. Jos ryšiai su asmenimis, kurie jau yra kaltinami šnipinėjimu, jos reikalavimas politinio prieglobsčio ir toks klausimo eskalavimas susineria į vieną grandinę.
Tai yra visos baltarusių opozicijos, jos trapios pilietinės bendruomenės diskreditavimas - nes jei Karač veikia išvien su putino žvalgyba, o gal kiti - irgi? Ji ir jos bendrai meistriškai kuria nepasitikėjimo atmosferą tarp Lietuvos visuomenės ir čia atvykusių baltarusių pabėgėlių, kelia nepasitikėjimą humanitarinį koridorių atvėrusios Lietuvos vyriausybės veiksmais.
Ir dar dergia Lietuvą užsienio diplomatų akyse.
O nuo pat pradžios, kai tik mes susidūrėm su Karač ir jos draugės Natalijos Kolegovos veikla čia, Lietuvoje, niekaip neapleido jausmas ir klausimas, kokį užnugarį reikia turėti, kad galėtumei atvirai ir viešai dergti valstybę, kuri tave priėmė bėgančią nuo pavojaus iš savo kilmės šalies. Ir dar leidžia čia gyventi, nors suki reikalus su mūsų priešo valstybės žvalgyba.
Komentaras iš virtuvės apie ekstremistės Olgos Karač "pravalą":