Con Coughlin. Tragiškas Bideno pasitraukimas iš Afganistano tebepersekioja Vakarus

Autorius: ProPatria.lt Šaltinis: https://www.propatria.lt/2023/... 2023-08-28 21:55:00, skaitė 488, komentavo 1

 

Dėl JAV prezidento Joe Bideno katastrofiško sprendimo prieš dvejus metus savavališkai nutraukti Amerikos karinį dalyvavimą šioje šalyje kenčia ne tik Afganistano žmonės.

Dabar visiškai aišku, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas pradėti žiaurią invaziją į Ukrainą buvo tiesioginė silpno J. Bideno vadovavimo Afganistano klausimu pasekmė.

V. Putinas yra ne kas kita, kaip oportunistas, ir vaizdai, kai amerikiečių pajėgos ir jų sąjungininkai britai stengėsi suvaldyti Kabulo oro uoste besiveržiančias minias, kurios desperatiškai bandė pabėgti iš šalies, patvirtino Rusijos lyderio nuomonę, kad, kol J. Bidenas yra valdžioje, jam nėra ko bijoti JAV.

Po šešių mėnesių Kremlius pradėjo invaziją į Ukrainą, nes V. Putinas siekė įgyvendinti savo siekį atkurti buvusią Rusijos imperinę šlovę.

Įsakydamas JAV pajėgoms pasitraukti iš Afganistano, J. Bidenas faktiškai uždegė žalią šviesą V. Putinui tęsti invazijos planus.

Visomis prasmėmis invazija į Ukrainą prasidėjo Kabule - Rusijos kariuomenės telkimasis pasienyje su Ukraina prieš invaziją rimtai prasidėjo tik po 2021 m. rugpjūčio mėnesio JAV kariuomenės išvedimo.

Todėl, kai 2022 m. pradžioje JAV žvalgyba pagaliau padarė išvadą, kad Rusijos vykdomas masinis karinių pajėgų telkimas netoli Ukrainos sienų buvo ne šiaip pratybos, kaip teigė V. Putinas, o visavertės invazijos pajėgos, Baltųjų rūmų pastangos įtikinti V. Putiną atsitraukti nuėjo perniek.

Dabar dėl visiškos Bideno administracijos nekompetencijos sprendžiant Afganistano krizę Afganistanas, Ukraina, Saudo Arabija, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir, svarbiausia, Taivanas susiduria su katastrofiškomis Bideno administracijos neefektyvaus vadovavimo pasekmėmis.

Afganistane J. Bideno pasitraukimo poveikis daugumai Afganistano gyventojų, ypač šalies moterims, iš kurių atimtos pagrindinės laisvės, pavyzdžiui, bendrauti viešumoje ir mokytis, buvo tiesiog pražūtingas.

Talibano visoje šalyje vykdomas moterų teisių varžymas lėmė, kad paauglėms mergaitėms buvo uždrausta lankyti mokyklą, o vyriausybinėse įstaigose dirbančioms moterims buvo liepta likti namuose. Kiti Afganistano moterims taikomi apribojimai: daugumai Afganistano moterų uždrausta dirbti pagalbos agentūrose, uždaryti grožio salonai, moterims neleidžiama keliauti, jei nėra vyriškos lyties globėjo.

Talibano represinis elgesys, žinoma, yra visiška priešingybė Bideno administracijos pasitikėjimo kupinoms prognozėms po Afganistano pasitraukimo fiasko, kad naujasis Talibanas bus visiškai kitoks nei jo barbariškas pirmtakas ir taikys labiau įtraukiantį požiūrį į šalies piliečius.

Iš tiesų patys Talibano lyderiai siekė sudaryti nuosaikesnį įvaizdį ir vienoje pirmųjų spaudos konferencijų po to, kai perėmė šalies kontrolę, net pareiškė: "Mes leisime moterims mokytis ir dirbti anapus Talibano rėmų. Moterys bus labai aktyvios mūsų visuomenėje".

Be to, Talibano priespaudos veiksmai turėjo pražūtingą poveikį šalies gyventojams, o neseniai Tarptautinės krizių grupės parengtoje ataskaitoje apskaičiuota, kad humanitarinės pagalbos reikia maždaug 28 milijonams afganų, t. y. dviem trečdaliams gyventojų.

Tai, kad Talibanas pasielgė visiškai priešingai, nei žadėjo, ne tik parodo, kad Bideno administracija, patikėjusi Talibano teiginiu, jog jis užims nuosaikesnę poziciją, buvo labai naivi. Tai kelia labai nerimą keliančių klausimų dėl Baltųjų rūmų gebėjimo spręsti kitas svarbias pasaulines problemas, pavyzdžiui, konfliktą Ukrainoje, kuris prasidėjo kaip tiesioginis J. Bideno neveiklumo sprendžiant Afganistano krizę padarinys.

Dėl žiaurios V. Putino invazijos Ukraina taip pat patyrė didelių nuostolių. Naujausi Jungtinių Tautų surinkti duomenys rodo, kad daugiau kaip 17 mln. žmonių Ukrainoje reikia humanitarinės pagalbos, įskaitant apie 5 mln. žmonių, kurie dėl karo padarinių buvo perkelti į kitą šalį. Šių metų birželio mėn. buvo 6,3 mln. ukrainiečių, kurie ieškojo prieglobsčio užsienyje.

Vis dėlto, nepaisant neginčijamos Rusijos atsakomybės už šios humanitarinės krizės sukėlimą, išlieka klausimų dėl J. Bideno Baltųjų rūmų įsipareigojimo užtikrinti Ukrainos pergalę.

Neseniai priimtas J. Bideno administracijos sprendimas leisti pristatyti Ukrainai JAV pagamintus karinius lėktuvus F-16 yra puikus pavyzdys.

Jei karo lėktuvai būtų buvę pristatyti, kai prezidentas Volodymyras Zekenskis praėjusių metų pabaigoje pirmą kartą jų paprašė, jie būtų buvę pristatyti laiku ir būtų galėję padaryti apčiuopiamą įtaką Ukrainos antžeminiam puolimui, nes dėl veiksmingos oro erdvės trūkumo Ukrainos puolimas sulėtėjo.

J. Bideno delsimas šiuo klausimu, kai Baltieji rūmai iš pradžių nepritarė reaktyvinių lėktuvų perdavimui, o galiausiai persigalvojo, dabar reiškia, kad mažai tikėtina, jog karo lėktuvai bus naudojami šiais metais, o iki to laiko Ukrainos puolimas jau bus pasibaigęs.

Be to, kadangi nei Danija, nei Nyderlandai - dvi šalys, sutikusios paskolinti Ukrainai F-16 iš savo karinio arsenalo - nenori pasakyti, kiek tiksliai lėktuvų bus išsiųsta į Ukrainą, lieka klausimų, kiek jie bus veiksmingi Ukrainos karo veiksmams.

Panašu, kad Kinijos vadovas Xi Jinpingas, liepęs savo kariuomenei "ruoštis karui", priėjo prie tos pačios išvados kaip ir V. Putinas.

Tokiomis aplinkybėmis Ukrainos žmonėms ir taivaniečiams galima atleisti, kad jie, kaip ir afganistaniečiai, dėl J. Bideno nesugebėjimo veiksmingai vadovauti pasaulinėje arenoje, įtaria, kad bus paprasčiausiai palikti likimo valiai.

versta iš gatestoneinstitute.com