Rusija kursto susidūrimus ir kariauja hibridinį karą su Vakarais

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2023/09/24/ru... 2023-09-24 19:07:00, skaitė 862, komentavo 3

Geopolitinė padėtis

Vakar Jungtinės Tautos Generalinėje Asamblėjoje klausėsi vyriausiojo užsienio terorizmo ministerijos atstovo iš karo nusikaltėlių valdomos Rusijos kalbos. Sergejus Lavrovas kaltino JAV ir Vakarus dėl karų ir kitų pasaulio negandų, tačiau vengė kalbėti apie Rusijos vykdomą plataus masto agresiją ir genocidą Ukrainoje.

Šį kartą FSB pasakų departamentas, ruošdamas Lavrovui kalbą, per daug vargo neturėjo: surašė esminius dalykus, kuriuos daro Rusija ir vietoje jos pavadinimo įrašė „JAV ir Vakarai“.

Tik paskaitykite (ir pakeiskite Lavrovo žodžius iš JAV į Rusija), ką vebleno karo nusikaltėlių atstovas: „JAV ir joms pavaldus Vakarų kolektyvas ir toliau kursto konfliktus, kurie dirbtinai suskaldo žmoniją į priešiškus blokus ir trukdo siekti bendrų tikslų. Jos daro viską, kad užkirstų kelią tikros daugiapolės pasaulio tvarkos formavimuisi“.

„Jie bando priversti pasaulį žaisti pagal jų pačių egocentriškas taisykles“.

Ir taip toliau, ir panašiai.

Kalbėdamas apie 19 mėnesių trunkantį karą Ukrainoje, Lavrovas priminė keletą istorinių skundų, siekiančių 1991 m. Sovietų Sąjungos subyrėjimą, ir užsiminė apie milijardus dolerių, kuriuos JAV ir Vakarų sąjungininkės išleido remdamos Ukrainą. Tačiau apskritai, teroristinės Rusijos pasiuntinuko kalba buvo blanki.

Vėliau spaudos konferencijoje jis sakė, kad JAV „faktiškai įsitraukė į karo veiksmus“ su Rusija. „Galite tai vadinti kaip norite, bet jos tiesiogiai kariauja su mumis“, – sakė Lavrovas. „Mes tai vadiname hibridiniu karu. Bet tai nekeičia tikrovės.“

Kadangi jūs jau žinote, kaip reikia išversti teroristinės šalies pasiuntinio kalbą, tai jums turi būti aišku, ką jis šiais žodžiais nori pasakyti. Būtent, kad Rusija kariauja su JAV ir Vakarais, taigi, ir mumis, Lietuva, hibridinį karą, ir kad tai yra tikrovė.

Tikrovė, kurios kai kurie sprendimų priėmėjai ir politikos varškėčiai nenori nei matyti, nei girdėti tikėdamiesi, kad gal kaip nors ji praeis. Savaime. Kažkaip išsispręs.

Kol JT vyko graudus cirkas su Lavrovu priešakyje, respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidentus, Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas, pasisakė prieš Ukrainos narystę NATO.

Politikas teigė, kad Ukrainos įstojimas į Aljansą „suteiks daugiau įsipareigojimų Jungtinėms Valstijoms“, todėl tai esą neatitinka Vašingtono interesų.

„Taigi, jei mums bus pridėta daugiau įsipareigojimų, kokią naudą gausime mainais?“ – retoriškai klausė DeSantisas. Jis taip pat sakė esąs įsitikinęs, kad Valstijos neturėtų duoti Ukrainai „tuščio čekio“ (pasirašyto čekio, kuriame nenurodyta pinigų suma), nes ji „nenaudoja svertų konfliktui užbaigti“.

Mes suprantame, kad tai rinkiminės kalbos, kurios nukreiptos į specifinę auditoriją. Tačiau tokios „rinkiminės kalbos“ yra gana pavojingos, nes ne tik atliepia dalies JAV piliečių nuomonę, jos ją dar ir formuoja, palaiko arba sustiprina.

Matyt, dar ne kartą girdėsime šį naratyvą, kuris neabejotinai buvo dėliojamas Kremliuje – atiduoti Ukrainos teritorijas mainais į paliaubas, į laikiną „taiką“, kad atsigavusi orda galėtų judėti toliau. „Na Berlin!”

Reikšmingi postūmiai

Šeštadienio rytą Ukraina surengė dar vieną raketų ataką prieš driskių infrastruktūrą Sevastopolyje, okupuotame Krymo pusiasalyje, pranešė Rusijos paskirtas pareigūnas.

Maždaug valandai šiame mieste buvo paskelbtas oro pavojus, o netoli uosto krito numuštų raketų nuolaužos, pranešimų programėlėje „Telegram“ rašė okupantų gauleiteris Michailas Razvožajevas.

Vėliau jis pridūrė, kad dar vienos raketos fragmentas nukrito šiaurinėje Sevastopolio dalyje esančiame parke, kurio dalį teko aptverti. Keltų eismas rajone taip pat buvo sustabdytas, o vėliau atnaujintas.

Garsūs sprogimai ryte buvo girdimi ir šiaurinėje Krymo dalyje, o po jų ėmė kiti didžiuliai juodi dūmų debesys.

Tokie pranešimai skamba kaip nuostabi muzika mūsų ausims.

Ukrainiečiai lėtai stumasi į priekį rytuose ir pietryčiuose, o pagrindinis siaubą ginkluotiems valkatoms keliantis ginklas yra artilerija.

Šalia Bachmuto vykstančiuose mūšiuose ji, ypač 155 mm haubicos, kurias tiekia JAV ir kiti sąjungininkai, yra nepamainoma. Vieno ten kariaujančio ukrainiečių dalinio vadas Oleksandras sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos „labai pasikliauja“ sunkiąja artilerija, įskaitant Lenkijoje pagaminta „Krab“ ir JAV „M109“.

„Net ir viena haubica gali visiškai pakeisti situaciją. Puolimą galima sustabdyti vienu tokiu ginklu“, – sakė jis. „Svarbiausia yra taikytis ten, kur reikia. Jie (rusai) nekenčia mūsų technikos. Taip sprendžiame iš perimtų pokalbių. Girdime, kad mes jiems nuolat užkuriame pragarą, o jie vis klausia, kiek dar turime šaudmenų.“

Pragaras, tikras pragaras turi vertis kiekvienam driskiui okupuotose teritorijose po kojomis. Tačiau tą pragarą organizuoti ukrainiečiams nėra labai lengva, nes jiems ne tik trūksta sunkiosios ginkluotės. Net ir ta, kuri atkeliauja iš Vakarų, deja, dažna nėra tinkama naudoti.

Pats Danijos gynybos ministras Troilis Lud Pulsenas (Troels Lund Poulsen) pareiškė, kad iš 20 Danijos į Ukrainą išsiųstų tankų „Leopard 1A5“, 12 turi problemų. Dešimt tankų sėkmingai atvyko į Ukrainą, bet ir juos remontuoja Ukrainos kariuomenė, o kiti lieka Lenkijoje – tarp jų du, kurie turi „rimtų defektų“.

Problemų kyla ir su Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistorijaus pažadėtais atnaujinti 100 tankų „Leopard 1A5“, kuriuos Vokietija įsipareigojo Ukrainai tiekti kartu su Danija ir Nyderlandais. Vokietijos naujienų leidinys „Spiegel“ pranešė, kad Ukraina dėl defektų atsisakė priimti 10 tankų „Leopard 1A5“, kuriuos bandė atsiųsti Vokietija.

Ukrainos pareigūnai Vokietijos gynybos ministerijai sakė, kad priimti tankus su defektais yra beprasmiška, nes nėra apmokytų technikų ar atsarginių dalių, kad būtų galima ištaisyti gedimus pačioje Ukrainoje.

Nežiūrint, švelniai tariant, štai tokių nesklandumų, ukrainiečiai pietryčiuose sugebėjo priartėti prie taktiškai itin reikšmingo Tokmako. Perėmus šį miestą, būtų suduotas rimtas smūgis driskių logistikai.

Iki Tokmako lieka maždaug 13 km ir okupantų generolai meta visus rezervus, kad čia sustabdytų ukrainiečių puolimą.

Tikimės, kad jau greitai šiame išlaisvintame mieste plevėsuos Ukrainos vėliava.

Trumpai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį viešėdamas Lenkijoje įteikė dviem lenkų savanoriams valstybinius apdovanojimus, tačiau nesusitiko su jokiais pareigūnais, nes abiejų šalių santykiai yra įtempti dėl grūdų importo.

Ech, o galėjo juk mūsų prezidentas šokti į auto, nuvykti į Varšuvą ir pamėginti paimti Lenkijos bei Ukrainos vadovus už rankų ir kaip vaikų darželyje paprašyt susitaikyt ir daugiau nesipykt.

Šė Korėjos lagerio kapo Kimas laiške Kinijos kompartijos vyriausiajam begemotui Soi Dzinpingui pažadėjo skatinti bendradarbiavimo santykius su Kinija, ryte pranešė komunistinė lagerio žiniasklaida KCNA. Laiškas buvo atsakas į šį mėnesį „Didžiojo Si“ atsiųstus sveikinimus Šė Korėjos įkūrimo metinių proga, kuriuose Kinijos prezidentas išreiškė norą stiprinti strateginį bendravimą ir bendradarbiavimą darbiniame formate.

Vakar Armėnija paragino nedelsiant dislokuoti JT misiją, kuri stebėtų žmogaus teisių ir saugumo padėtį Kalnų Karabache, bijantis etninio armėnų valymo.

Azerbaidžanas trečiadienį paskelbė paliaubas, privertęs armėnų separatistų pajėgas sutikti su visišku Karabacho, etninių armėnų anklavo, grąžinimu azerbaidžaniečių kontrolei.

Popiežius Pranciškus užsiminė, kad kai kurios šalys „žaidžia žaidimus“ su Ukraina, iš pradžių suteikdamos ginklų, o paskui svarstydamos galimybę atsisakyti savo įsipareigojimų.

Pranciškus savo komentarus išsakė lėktuve, grįžtančiame iš kelionės į Prancūzijos uostamiestį Marselį. Atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar nėra nusivylęs, kad jo pastangos pasiekti taiką nebuvo sėkmingos (pasiuntinys kardinolas Mateo Dzupi (Matteo Zuppi) Kijeve, Maskvoje, Vašingtone ir Pekine susitiko su šių šalių vadovais), popiežius atsakė, kad tikrai jaučia „tam tikrą nusivylimą“, o tada padrikai ėmė kalbėti apie ginklų pramonę ir karą.