Autorius: Vilma Fiokla Kiure Šaltinis: https://www.facebook.com/fiokl... 2023-10-03 13:37:00, skaitė 500, komentavo 13
Laukiniais devyniasdešimtaisiais gyvendama Panevėžyje labiausiai bijojau ne banditų, bet vaikų gaujų. Dar dabar kūnas nueina pagaugais prisiminus susidūrimą su mažaisiais nusikaltėliais.
Ką ten susidūrimą, greičiau skuodimą išgirdus agresyvius pienburnių šūksnius. Juos sukontroliuoti galėjo tik vyresni nusikaltėliai, kurie neretai jais ir naudodavosi.
Didžiausią šoką, pasibjaurėjimą žmonija ir siaubą patyriau 1996 m., pasienyje su Lenkija, kur stovinčius kilometrinėse eilėse prie muitinės terorizuodavo žemiausios kastos nusikaltėliai ir vaikai, kurie siūlydavosi fūristams. Tie vaikai, įlipantys ir išlipantys iš kabinų, dar dabar stovi akyse. Purvini, rūsčiais ir pilnais neapykantos veidais. Jie tarpuose tarp fūristų aptarnavimo siūlydavosi nuvalyti langus sėdintiems automobiliuose. Tai buvo toks lyg reketas, nes jie nesinešiojo su savimi langų valymo priemonių, jie nešiojosi vinis ir atsisakiusiems paslaugų – suraižydavo mašinų šonus.
Baisūs buvo laikai. Ir aš tais laikais tapau mama. Ir žinokit, nekeisčiau to laiko į dabartinį, nes viskas tada buvo paprasčiau. Buvo siaubo, nevilties, bet ir mažiau to „rūpesčio“ šeima ir vaikais, kurie išmuštų iš vėžių. Man plaukai šiaušiasi, kai skaitau apie visas tas reformas, programas, apsaugas ir perauklėjimo priemones taikomas mūsų vaikams. Kaip toje patarlėje apie devynias aukles ir vaiką... O kur dar kuoktelėję sąmokslininkai, šeimamaršininkai, kurie skatina įtarumą, nepasitikėjimą Vakarų civilizacija.
Devyniasdešimtaisiais mes judėjome į priekį, mokėmės iš Vakarų, priėmėm naujoves ir geriausius pavyzdžius, kaip mokyti ir auklėti vaikus. O dabar įspūdis toks, kad judam atgal. Judam į plokščiažemininkų pievas, kur užstringam beprotiškose ir beprasmėse diskusijose. O tuo tarpu dabartiniai vaikai prisigeria iki komos ar prisiragauja neaiškių narkotikų, nes tas aplink tvyrantis chaosas juos stipriai veikia.