Svečiai, kurie iš mūsų vagia Tėvynę Lietuvą. 2 dalis

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2023-10-06 16:32:00, skaitė 773, komentavo 2

https://www.youtube.com/watch?v=lJ2HEANVPYM

Kai Anūkas LNK eteryje (žiūr. šio straipsnio 1 dalį) dosniai raikė litvinistų „prezidentei“ Svetlanai Tichanovskajai Lietuvos simbolius, istoriją, žemes, publicisto Žilvino Svitojaus FB paskyroje pasirodė šis įrašas:

Aš vis paminiu Belsat TV, tačiau mūsuose pritrūksta drąsos apie tai kalbėti. Galbūt pridėjęs baltarusių kultūrologo, istoriko ir publicisto Аляксандр Белы nuomonę, aš paskatinsiu Belsato informacinės politikos klausimu pasidomėti žmones turinčius sprendimų priėmimo teisę?

Galbūt išlipsime iš užburto “tai marginalų užsiėmimas, nedaug žmonių tuo tiki, niekas to nežino ir nesupranta - licvinizmas tai provokacija” rato:

“Iki šiol aktyviausias netikrų pseudo-licviniškų subjektų kūrėjas, žinoma, yra Aleksandras. Kraucevičius. Pasak jo, Baltarusija yra Lietuva, o Lietuva – tik „Letuva“, neseniai sukurtas darinys, pasisavinęs „tikrąjį Baltarusijos vardą“.

Įdomu tai, kad pagrindinis sensacingų Kraucevičiaus idėjų propagandos kanalas yra Belsato televizijos kanalas, jį finansuoja Lenkijos valdžia. Panašu, kad Lenkija prikelia šimto metų „senalicvinus“, siekdama sumenkinti Lietuvos Respublikos valstybingumą. Iš pažiūros Lietuvos ir Lenkijos santykius taip sunkiai pavyko sutvarkyti, tačiau „senalicvinai“ baltarusiai uoliai kasasi po dviejų pagrindinių istorinės Abiejų Tautų Respublikos subjektų susitaikymo ir bendradarbiavimo idėja.”

Belsatas turi aibę pseudo-istorinio turinio ir jį sau smagiai toliau kuria. Nežinau kiek lenkams įdomu ką daro jų finansuojamas kanalas, bet rugsėjo viduryje pasirodžiusioje Timofėjaus Akudovičiaus laidoje “Iš kur atsirado Baltarusijos pavadinimas. Kodėl ne Krivija arba Lietuva?” nuskamba tokia neatsakinga mintis: “Mūsų XIX aktyvistai buvo užimti Lenkijos gelbėjimu, o paskui baltų gentys privatizavo tą vardą ir jis buvo užimtas.”

Šis kanalas turi licenciją transliuoti Lietuvos teritorijoje ir yra matomas ⅔ mūsų šalies. Irgi marginalai? Provokacija?

Valdantiesiems, kurie deda visas pastangas, kad sunaikinti Lietuvos valstybę, neužkliūna nacistinė baltarusių litvinizmo ideologija, neužkliūna iš Lietuvos valstybės išlaikomos Svetlanos Tichanovskajos pasakos, neva litvinizmas - yra Kremliaus sugalvotas (žiūr.LNK video straipsnio 1 dalyje). Dar daugiau, šitie Lenkų šlėktos subinlaižiai, ėmę net lenkinti lietuvišką alfabetą, surengė "apskritą stalą", kad  Lietuvos priešų nacistinę litvinizmo ideologiją išbalinti.

Bandymas „numuilinti“ problemą

https://www.youtube.com/watch?v=P20NUXGFLFM

Seime spalio 2 d. buvo surengta diskusija "LITVINIZMAS": KILMĖ, ĮTAKA IR IŠŠŪKIAI BALTARUSIŲ IR LIETUVIŲ SANTYKIAMS

Anonse rašoma:

Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetas kviečia į apskritojo stalo diskusiją „Litvinizmas: kilmė, įtaka ir iššūkiai baltarusių ir lietuvių santykiams“

Apskritojo stalo diskusija tarp Baltarusijos ir Lietuvos istorikų, politikų, visuomeninių organizacijų atstovų apie dviejų šalių istoriją ir atminties politiką skirta pradėti reguliarią ekspertų, pilietinės visuomenės, politinių organizacijų atstovų diskusiją, siekiant stiprinti partnerystės ryšius tarp dviejų šalių (Lietuvos ir Baltarusijos) visuomenių, aptariant aktualias politines ir socialines problemas bei formuluojant pasiūlymus dėl jų sprendimo.

Diskusijoje bus analizuojama ir diskutuojama šiuo probleminiu klausimu: istorijos ir istorinės atminties problemos dviejų tautų, Lietuvos ir Baltarusijos, sąveikoje, įskaitant radikalių ir faktais nepagrįstų praeities interpretacijų prevenciją. Seimo Ateities komiteto pirmininko, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Raimundo Lopatos teigimu, litvinizmas iš esmės reiškiasi tam tikrų baltarusių opozicijos sluoksnių pretenzijomis į Vilnių ir Lietuvos istoriją.

„Lietuvos istorikai turėtų tapti „nematomo fronto“ kariais. Tai turėtų būti daroma ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu mastu, pasitelkiant kitų šalių istorikus, ypač Lenkijos, rengiant tarptautines konferencijas, skelbiant publikacijas ir t.t. Kitaip tariant, visiškai izoliuojant litvinizmo ideologinį Baltarusijos pasakojimą istorijos mokslo pagalba“, – sakė R.Lopata.

Diskusijoje dalyvaus ir savo įžvalgomis dalysis:

• prof. Raimundas Lopata, Seimo Ateities komiteto pirmininkas;
• Sviatlana Cichanouskaja, Baltarusijos opozicijos lyderė;
• prof. habil. dr. Alvydas Nikžentaitis, Lietuvos istorijos instituto direktorius;
• prof. habil. dr. Alfredas Bumblauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas;
• doc. dr. Grigorijaus Potašenko, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros docentas;
• dr. Andrej Kazakevič, politinio tyrimo instituto „Politinė sfera“ direktorius;
• Alesi Paškevič, vyresnysis žurnalo ARCHE redaktorius;
• Aliaksei Lastouski, Polocko valstybinio universiteto koordinatorius, Baltarusijoje,
• dr. habil. Aliaksandr Smaliančiuk, Lenkijos mokslų akademijos Slavų studijų instituto habilituotas daktaras.

Renginio moderatorius: dr. Lauras Bielinis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus vadovas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.

Žilvinas Svitojus FB paskyroje (https://www.facebook.com/svitojus) taip įvertino šitą fašistinės litvinizmo ideologijos balintojų susirinkimą:

Mano asmeninis, Lietuvos Seime vykusios konferencijos apie licvinizmo problemą vertinimas. Aš nesu istorikas, o veikiau informacijos analitikas, todėl viską taip ir priimkite.

Iš karto pateikiu apibendrinimą tiems, kas nenori skaityti ilgo teksto, nes reikia pažiūrėti pusantros valandos konferencijos įrašą Youtube (Atviras Seimas paskyroje).

Konferencija iš esmės buvo niekinė ir joje dominuojantis akademinis diskursas beveik nepalietė visuomeninio aspekto bei nesugebėjo suformuluoti esminės licvinizmo problemos, kuri skaido ir toliau skaidys mūsų tautas.

Problema paprasta: kam priklauso lietuvių savivardis. Išspręskime šią problemą, ir licvinizmo kortų namelis subyrės - galima bus pradėti sveiką diskusiją apie istorinius naratyvus.

---

Lopata: racionalus, objektyvus situacijos išdėstymas.

Bumblauskas: gal nesuvokia, kas yra litvinizmas ir kalbą nukreipia į akademinio lygmens istorijos dalybų naratyvą.

Cichaouskaja: teigia, jog nėra daug to licvinizmo, baltarusiai ne prie ko. Viskas yra provokacija. Visa problema, jog jos Koordinacinėje Taryboje yra rossijanų pilieties - atviras nacizmo gerbėjas. Nesuprantu kiek aš galiu kalbėti apie šitą faktą. Demokratinių baltarusių jėgų televizijoje - Belsate - licvinizmo apstu ir net nereikia ieškoti.

Adrej Kazakevič: “mes net nežinome kas yra licvinizmas”, “problemos kyla dėl to, jog daug baltarusių ir t.t.”. Žmogui daug neaiškumo ir nori išsiaiškinti, kokias grėsmes tame įžvelgia lietuviai. Man atrodo viskas paprasta. Jo manymu istorikai neremia lietuviško identiteto. Vėliau Kazakevič vėliau pradeda kvestionuoti licvinizmo termino naudojimą apskritai, nes tipo “Kostiuškos paminklas Baltarusijoje yra licvinizmas ar ne?”.

Alvydas Nikžentaitis: pamini svarbų licvinizmo elementą, kurio nemini iki jo niekas kitas: lenkiškas licvinizmo aspektas. Teisingai atskiria išskirsto licvinizmą į dvi dalis: istorinį ir ideologinį. Habilituoto daktaro problema: nemato radikalių elementų darbo aplinkinėse šalyse, kuriose egzistuoja tam tikri šių anti-lietuviškų elementų židiniai. Pabaigos žodyje Nikžentaitis pamini, jog net Kraucevičius sutinka, jog LDK buvo lietuvių-baltarusių valstybė. Priminsiu, jog Kraucevičius yra vienas ryškiausių licvinistinio turinio kūrėjų istorikų.

Ales Paškevič: pateikia klaidinantį vertinimą apie radikaliojo anti-lietuviško licvinizmo elementų įtaką ir gebėjimą burtis bei organizuotis. Visų pirma tai Pozniakas su savo kuruojama Ruch organizacija. Antra: licvinizmo apraiško Radio Svoboda ir mano jau kelis kartus minėtas Belsatas. Trečia: net šiuo metu yra leidžiamas licvinistinę istorijos interpretaciją remiančios knygos (pvz.: anglų kalba). Jo teigimu licvinizmas negali tapti kažkuo rimtu, net demokratinėje, ateities Baltarusijoje. Mano manymu Ales Paškevič negeba įvertinti to fakto, jog licvinizmas turi daug stipresnį potencialą pakeisti “mes rusai su kokybės ženklu” naratyvą.

Grigorijus Potašenko: teigia, jog tai nėra naujas reiškinys ir teigia, jog licvinizmas yra neišvengiamas ir natūralus. OK?

Pavel Ceraškovič: ilgas monologas apie istorinę baltarusių protėvių saviidentifikaciją. Pabaigoje “kaip politikas” prideda, jog “licvinizmas nėra organizuotas ir grėsmės nekelia”.

Kostas Ivanauskas: mums baltarusiai kariai, kurie kovoja Ukrainoje yra naudingi ir daug padeda. Jo manymu licvinizmas naudojamas kiršinti žmones ir stabdyti karinį parengimą Lietuvoje.

Aleksandr Belyj: netiesa, jog licvinizmas yra marginalus, nes net tokia sisteminė organizacija, kaip Radio Svoboda išnaudoja šią temą.

---

Pridedu iliustracija, kurioje matome beveik nepaliestą problemą, kurią pora žodžių paminėjo tik vienas pranešėjas.

Komentaruose istorikė Inga Baranauskienė parašė:

Nuo savęs pridėsiu, kad konferencijoje dalyvavę mūsų istorikai iš esmės propagavo nuolaidžiavimą santarvės vardan, ir čia, manding, yra viena iš svarbesnių problemų, nes lietuviams prikišamos kažkokios menamos kaltės ir baimės, o litvinistai lieka balti pūkuoti ir neteisėtai nuskriausti. Iš tikrųjų problema ne tai, kad lietuviai kažko bijo, o tai, kad litvinizmas yra iš principo antimokslinis.

Legitimizuodami jį, mes kartu legitimizuojame ir daugybę kitų antimokslinių bei pseudomokslinių paistalų ir griauname mokslą kaip tokį. Kita problema, baltarusiai ir iš dalies mūsiškiai uoliai keitė litvinizmo sąvoką, kuri buvo sugalvota būtent Jermalovičiaus bei jo pasekėjų kliedesiams apibrėžti. Deja, konferencijoje buvo skleidžiama mintis, kad blogas tik "radikalus" litvinizmas, o bendrai litvinizmas geras ir tėra nekaltas domėjimasis baltarusių protėvių vieta LDK.

Įdomu, domėjimasis baltarusių protėviais Kijevo Rusioje bus vadinamas ukrainizmu ar rusizmu? Šiaip tikrai jausmas toks, kad konferencijos tikslas buvo ne aiškintis problemą, o pašluoti ją po kilimu, kad toliau tarptų ir vešėtų.

Uno Finglas

Konferencija niekinė. Man net gėda buvo žiūrėti.Pritariu Ingai.Čia norėta problemą "nuplepėti" ir tai puikiai pavyko.

Manau, jog viskas vytysis paprastai.Lietuviai ir baltarusiai vis daugiau niekins vieni kitus,kol galiausiai tai įgaus masiškumą.Atvirai kalbant,aš jau ir pats darausi baltarusofobas.

Ir tai turėtų kelti rūpestį patiems baltarusiams kad litvinizmo dėka Lietuvoje sparčiai auga baltarusofobų. Bet pasirodo baltarusiams tai nerūpi...

Taigi,iš tikro kamuolys baltarusių pusėje, ne lietuvių.Tai tegu ir toliau mus pravardžiuoja "žmudais","lietuvysais" ir tegu laukia lietuvių atsako. O atsakas tikrai bus anksčiau ar vėliau.Aš asmeniškai daugiau neberemsiu baltarusių "režimo aukų" moraliai ar kitaip.Tokių kaip aš tik daugės Lietuvoj.Taigi, ką pasiklos taip ir išsimiegos mūsų kaimynai baltarusiai.

Tralfamadorijos karinių oro pajėgų žvalgybos štabas 

Beje, pats didžiausias litvinizmo problemos numuilintojas (aptariamoje diskusijoje šįkart nedalyvavęs) Lietuvoje yra šis gana įtakingas istorikas. Pasak kurio, neva „litvinizmas sukelia problemų tiems, kurie nėra iki ausų pasinėrę į istorijos mokslą ir istorijos knygų neskaito arba skaito jas kitaip nei istorikai“. Juokinga tokius jo svaičiojimus net skaityti... https://www.voruta.lt/dr-rustis-kamuntavicius-ar.../

Spalio 2 d. Žilvinas Svitojus FB parašė:

Keletas politinio pobūdžio minčių apie baltarusių ir lietuvių problemą, kuri vadinasi licvinizmas. Taip, tai bendra mūsų problema. Stengsiuosi būti objektyvus, todėl dėlioju punktais:

- Kalbine prasme - latviai yra mūsų broliai, bet istoriškai nėra mums artimesnės tautos nei baltarusiai.

- Istoriškai apie 30 procentų dabartinės Baltarusijos - lietuviškos žemės. Tai nereiškia, jog mes turime kažkokių pretenzijų į tas žemes ar galime jų turėti. Galvoti kitaip būtų imperializmas niekuo nesiskiriantis nuo rossijaniško ir, deja, dažnai lenkiško. Tose teritorijose gimę rusėnai dažnai kalbėjo slaviškai, bet vadino save lietuviais. Tai nereiškia, jog pasikeitė jų etnosas - tai nacionalinio identito klausimas.

- LDK kilmė yra baltiška, lietuviška. Kaip ir Vilniaus ar Ašmenos atsiradimas. Bet kilmė savaime nieko nereiškia, ir LDK be dabartinių baltarusių protėvių niekada nebūtų buvusi tuo, kuo buvo. Faktas. Karu ar politinėmis sąjungomis LDK dalimi tapusios žemės iš pradžių tapo mūsų išlikimo pamatu, o vėliau - galybės.

- Lietuvių pagoniškas mentalitetas, buvo be galo svarbus, demokratiškas elementas (laikų kontekste), padėjęs valdyti naujas teritorijas, bet ir viena Europinės grėsmės priežasčių.

- Tik dėl šio pagoniško elemento LDK puikiai tilpo viskas. Pvz.: po krikščionybės įsigalėjimo Europoje daug kur žydai negalėjo būti žemės savininkais, tačiau jiems vietos atsirado mūsų regione, kur tokios praktikos nebuvo.

- Lietuviai yra gana uždara ir homogeniška tauta, kurios pagoniškas ekspansionizmas buvo ne imperinis, o išlikimo skatinamas. Tūlas oponentas galėtų teigti, jog tai yra pasiteisinimas, bet atsakymas į tai paprastas: mes savo kultūros, religijos ir kalbos per prievartą niekur nebrukome t.y. nesistengėme būti kolonizuojančia jėga.

- Vienintelė ir esminė licvinizmo problema yra ne teritorinės pretenzijos, o mūsų tautos identiteto neigimas. Ir nereikia vadinti to, ką mes jaučiame “baime”.

Baimė yra silpnojo yda. Mes nesame silpni rūtų vainikėliais pasidabinę primityvai. Jeigu būtų kitaip - būtume išnykę dar rossijos imperijos laikais. Tai ką jaučiame yra pyktis ir susierzinimas.

- Baltarusiams šiuo metu trūksta istorinio pamato, kuris jiems padėtų pakelti savimonę išvargintą moskovitų melo ir indoktrinacijos. Būkite teisingi ir objektyvūs - ši tauta pavargusi ir ieško moralinės atramos bandydama išsigelbėti nuo išnykimo. Dabar atėjo mūsų laikas jiems padėti išlikti.

- Tuo pačiu metu Baltarusijos egzistencija vėl svarbi ir mūsų šalies išlikimui. Jeigu ji taps tik dar viena rossijos mašinos sugriauta teritorija su išblaškyta tauta - mes ramiai negalėsime gyventi.

Atsižvelgiant į visa tai, ką išdėsčiau, manau, jog svarbu pabrėžti, kad politinė galia šiuo metu yra Lietuvoje - mes esame institucija, struktūra - valstybė, kurios galimybes nuvertinatys yra padugnės ir menkystos ieškantys politinių dividendų. Tai ką sakau aš - yra apie mūsų bendrą tautos padarytą darba. Bendrą.

Lietuva yra politinis mechanizmas ir įrankis baltarusiams siekti savo nepriklausomybės. Tuo tarpu gyvybinė-tautinė dalis yra jau pačių baltarusių prerogatyva.

Jie privalo įrodyti, jog nusipelnė savo vietos žemėje. Deja, bet kovoti teks.

Niekas kitas be lietuvių nenori matyti baltarusių kaip nepriklausomos valstybės gyventojų, nes aplink nėra jiems artimesnių tautų arba jos, visgi - su vienokia ar kitokia didybės manija.

Kita vertus iš mūsų niekas nieko neturi teisės nei reikalauti, nei mes kažkam kažką skolingi. Mes priėmėme ir priimame baltarusius, tačiau dabar jie turi žengti sekantį žingsnį - nubraukti viską, kas susiję su mus niekinačia ideologija.

Visi “letuvysai”, “Letuva”, “žmudai” ir panašūs absurdiški reiškiniai turi išnykti. Demokratinės jėgos negali turėti savyje šovinistinio nacionalizmo. Tai labai paprasta ir aišku.

Aš suprantu, jog baltarusių opozija jaučiasi silpnoka, nepajėgi ir jiems kiekvienas žmogus yra svarbus, todėl jos savo gretose tokius žmones toleruoja. Visgi reikia suvokti kas yra prarandama. Ar gali baltarusiai prarasti lietuvius? Ne. Mums tai būtų mažiau baisu, bet tik trumpame istoriniame periode.

Lietuvos teritorijoje transliuojanti televizija, internetinės žiniasklaidos priemonės, radijai (nesvarbu kam priklauso ar yra finansuojami) sau leidžiantys naudoti, baltarusių sąjungininkus, žeminančią ideologiją, kelia tik pyktį, kuris veda prie atstūmimo.

Nebevyniokime į vatą: arba mes sąjungininkai, kurie yra vieni kitiems lojalūs arba tik egzistuojame vienoje erdvėje. Klausimas tik kiek ilgai? 

Vroclavas (2023)

Krokuva (2023)

Kai du mušasi, trečias laimi. Aš įtariu, kad tas trečias yra Lenkija su savo šovinistinėmis pretenzijomis į Lietuvos teritoriją. Nepamirškime Vilniaus krašto okupacijos, lietuvių priespaudos, ir ką apie Lenkiją sakė Vinstonas Čerčilis. Nepamirškime!