Almantas Stankūnas. Žmogaus teisės Vilniaus savivaldybėje – nostalgija Sovietinei Lietuvai?

Autorius: ProPatria.lt Šaltinis: https://www.propatria.lt/2023/... 2023-10-15 16:43:00, skaitė 693, komentavo 3

Almantas Stankūnas. Žmogaus teisės Vilniaus savivaldybėje – nostalgija Sovietinei Lietuvai?

Net ir turint lakią fantaziją, buvo nelengva nuspėti, ką atrasiu Vilniaus miesto savivaldybės Žmogaus teisių komisijoje, kurioje pradėjau dirbti nuo šių metų rugsėjo mėn.

Spalio 10 d. įvyko pirmasis komisijos posėdis, kuriame dalyvavau.

Ir iš karto susidūriau su akivaizdžiais Vilniaus m. Tarybos veiklos reglamento ir Žmogaus teisių komisijos darbo nuostatų pažeidimais.

Informacija apie posėdžio darbotvarkę, klausimų turinį ir planuojamus priimti sprendimus buvo pateikta prieš mažiau negu dvi darbo dienas iki posėdžio pradžios arba išvis nebuvo pateikta, nors tai padaryti įpareigoja komisijos darbo nuostatai. Man iškėlus klausimą, ar dėl minėtų aplinkybių bus teisėti posėdyje priimti sprendimai, dėl to nekilo klausimų nei komisijos Pirmininkei, Laisvės partijos deleguotai Ievai Dirmaitei, nei komisijos nariams, o savivaldybės teisininkė tiesiog nutarė ypatingai laisvai interpretuoti nuostatus, kad tik pateisintų jų pažeidimus.

Taip pat prašiau, kad vadovaujantis Tarybos veiklos reglamentu ir komisijos nuostatais, posėdyje patariamojo balso teise galėtų dalyvauti Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas, teisininkas Ramūnas Aušrotas. Jokio teisėto draudimo tam nebuvo. Tačiau ir vėl, neleistinai laisvai interpretuojant komisijos darbą reglamentuojančius dokumentus, komisijos pirmininkė pasiūlė dėl to priimti sprendimą komisijos nariams balsuojant. Tuo tarpu toks sprendimo dėl leidimo stebėtojams dalyvauti būdas niekur nėra nurodytas. Tik keletas komisijos narių balsavo už. Dauguma, kaip ir galima buvo tikėtis turint omenyje jų ideologines nuostatas, užkirto kelią Ramūnui dalyvauti. Net vienas komisijos narys, kurio vertybinės ir ideologinės nuostatos yra kitokios negu manosios, replikavo prieš balsavimą, kad gal visgi nebijokime kitokios nuomonės ir neikime į praeitį, kai buvo viena „tiesa“ ir viena partija.

Diskusiją dėl minėtų klausimų (nuo pradžių iki apytikriai 20 min.) ir visą posėdį galima perklausyti čia.

Dėl abiejų minėtų pažeidimų išsiunčiau oficialų skundą Vilniaus m. savivaldybės vadovybei. Nuoroda į jį ČIA.

Kyla klausimas, kodėl šiai komisijai yra priimtina pažeidinėti įteisintą darbo tvarką, kodėl ji autoritariniu būdu riboja galimybes oponuoti daugumos narių nuomonei?

Manau, atsakymą surasite mano susirašinėjime su komisijos nare p. Lilija Henrika Vasiliauske, Asociacijos Vilniaus Moterų Namai vadove, dėl pritarimo Lietuvos Mokslevių Sąjungos kreipimuisi į Seimą, kuriuo remiama Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa (GĮUP). Tame susirašinėjime sulaukiau pasiūlymo dėl savo nuostatų nešdintis lauk iš komisijos, pasiūlymo kitiems nediskutuoti su manimi, marginalo etiketės ir kitų įžeidinėjimo bei autoritarinio stiliaus perliukų.

Nė vienas komisijos narys iš įvairių frakcijų ir organizacijų nerado reikalo bent kažkaip reaguoti į p. Lilijos išpuolius. Tai puikus pavyzdys, kaip vadinamieji progresyvistai, persiėmę neomarksistine ideologija, sparčia slysta į tironiją ir primeta savo valią kitą nuomonę turintiems, tačiau neryžtingiems, bailiems ir konformistams. Šis susirašinėjimas tebūna visiems iliustracija, kas laukia Lietuvos, jeigu ryžtingai nestodami į atvirą ir principinę politinę kovą nepasipriešinsime naujojo marksizmo ideologinei okupacijai ir neužkirsime kelio sparčiai besiformuojančio genderistinio totalitarinio režimo represijoms.

Nacionalinis suvienijimas pirmiausia buvo sukurtas tam, kad Lietuva nebūtų vėl okupuota ir sunaikinta.

Siūlau nediskutuoti, kaip nediskutuojama su tais, kurie mano, kas Žemė plokščia, ar kad Covid-19 virusas neegzistuoja.

Tokia yra mūsų viešosios erdvės suformuota nuomonė.“

Almantas Stankūnas, 2023-09-25:

„Sveiki visi,

Vėl esu priverstas reaguoti į p. Lilijos laišką. Vis labiau aiškėja, kad atėjo laikas iš esmės išsiaiškinti kai kuriuos principinius klausimus. Jų dalykiška ir laiku neišsiaiškinus konstruktyvus komisijos darbas taps neįmanomas. Pirmasis klausimas – kokia politinė ir diskusijų kultūra vyraus šios komisijos darbe. Antrasis – į kokius laikus ir į kokią politinę santvarką p. Lilija norėtų grąžinti Vilnių ir Lietuva. Trečiasis – ar šioje komisijoje bus išsaugoti demokratinių ir laisvų politinių diskusijų principai ir realios galimybės visiems nariams lygiateisiškai dalyvauti diskusijose, o ne būti arogantiškai užčiaupiamiems klijuojant šmeižikiškas ir žeminančias etiketes.

piliečiams pateikiamas iškreiptas, o iš tikrųjų sąmoningai suklastotas tarptautinių santykių ir geopolitinės padėties pasaulyje vaizdas. Rusijos revanšistinei politikai atkurti ir grobiamiesiems karams atnaujinti finansinį ir technologinį pagrindą sukūrė būtent uoliausiai neokomunistinę LGBT darbotvarkę remiančios Vakarų Europos šalys, ypač Prancūzija ir Vokietija – tokia yra sausa fakto tiesa.

P. Lilija savo laiške daro išvadą, kad valstybės, kuriose yra pritarimas jos propaguojamai ideologijai dėl seksualinių ir reprodukcinių teisių, yra atsparesnės Rusijos agresijai, negu priešingu atveju. P. Lilijai siūlau pasvarstyti apie Vokietijos ir Lenkijos arba Italijos pavyzdžius. Akivaizdu, kad Vokietija, kurioje yra daug didesnis pritarimas p. Lilijos propaguojamai ideologijai, yra daug mažiau atspari Rusijos agresijai negu Lenkija, kurioje valdantieji nepritaria p. Lilijos ideologijai. Dar daugiau, Vokietijai tenka viena didžiausių atsakomybių ES dėl Rusijos karinės galios ir agresyvumo išaugimo, o Lenkijai turime dėkoti už patį ryžtingiausią pasipriešinimą Rusijos agresijai ir turbūt didžiausią darbą ES viduje vykdant Rusijos atgrasymą ir paramą Ukrainai. Tai reiškia, kad negalima sieti pritarimo p. Lilijos ideologijai ir priešinimosi Rusijos agresijai.

Kadangi šio klausimo svarstymas buvo inicijuotas iš anksto apie tai neįspėjus komisijos narių, aš savo nuožiūra įtraukiau Vilniaus m. savivaldybės tarybos narį , filosofijos mokslų daktarą Vytautą Sinicą į susirašinėjimą. Matau, kad jis dabar yra pašalintas iš susirašinėjimo. Todėl prašau pateikti argumentus, kodėl taip yra padaryta, o jeigu tokių argumentų nėra, siūlau Vytautą Sinicą įtraukti į susirašinėjimą, nes jis turi gilias ir plačias kompetencijas šiuo klausimu ir kitais žmogaus teises liečiančiais klausimais, bei sutiko būti įtrauktas. Taip pat siūlau įtraukti į šio ir galimai kitų klausimų svarstymą Nacionalinio susivienijimo valdybos narį, Rengimo šeimai asociacijos pirmininką, teisininką Ramūną Aušrotą, kurio kompetencijos irgi būtų labai naudingos komisijos darbui.“