Autorius: Michailas Bugakovas Šaltinis: https://bugakovasblogas.wordpr... 2023-10-15 16:02:00, skaitė 945, komentavo 7
Pirma pozicija, mano galva, yra tiesiog utopiška nors ir iš dalies pateisinama gerais norais ir ketinimais, o antra – tai orweliško tipo anti-utopija. Visus mastyti „teisingai“ joks švietimas neišmokys. Tai galima padaryti tik totalitariniais metodais ir vis vien tai bus tik iliuzoriškas vienmintiškumas.. Žmones moko ir auklėja ne teorijos, o gyvenimas. Politiškai gi juos ugdo reali politinė veikla ir politinė kova. Žinoma, svarbus yra ir švietėjiškas darbas, bet čia yra gilesnis praktikos ir teorijos dialektikos klausimas. Kaip teigė klasikas, vienas praktinės politikos žingsnis yra reikšmingesnis nei tuzinas programų.
Tiesa, kaip visada, tikriausiai kažkur per vidurį, tai yra vienytis tikrai reikia ne su visais, bet tuo pačiu vienytis reikia ne tik su teisingais vienminčiais. Jeigu, žinoma, siekti valdžios ketinama per rinkimines procedūras. Taigi, su kuo galima ir reikia vienytis?
O gi su tais, kurie sugebės surasti vienijimosi pagrindą, tai yra sutarti bent dėl 3 -5 bendrų politinių pasaulėžiūrinių principų, kurie galėtų tapti susivienijimo veiklos programa jau bent pirmame etape. Šiai dienai vienu svarbiausių tokių principų tampa antikarinė pozicija. Ir čia į pirmą vietą iškyla asmenybinės vienijimosi iniciatorių charakteristikos, tarpasmeniniai santykiai ir diplomatija. Šioje vietoje svarbu turėti galvoje, kad politinis susivienijimas netolygus ideologinei vienybei. Tai turėtų suprasti ir priimti visi vienijimosi dalyviai jau pačioje šio proceso pradžioje.
Vėliau žinoma gali prasidėti ir tikriausiai prasidės įvairūs ginčai ir nesutarimai dėl sutartų principų interpretacijos ir detalizacijos, bet, kaip sakoma, problemas reikia spręsti pagal jų atsiradimo eiliškumą.