Kijevo chunta prašosi į NATO

Autorius: LTnacionalistas Šaltinis: http://ltnacionalistas.wordpre... 2014-11-25 09:35:04, skaitė 5000, komentavo 1

Praėjus beveik mėnesiui nuo (vakarų) Ukrainoje vykusių parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo taip vadinamos „pro-europietiškos“ krypties partijos, vis labiau ryškėja Petro Porošenkos vadovaujamos Kijevo chuntos ketinimai.

„MAIDANININKAI“ IEŠKO „STOGO“ SAVO VALDŽIAI IŠSAUGOTI

Siekdami bet kokia kaina išsaugoti savo valdžią, P. Porošenka bei kiti „maidaniečiai“ pareiškė, kad Ukrainos valstybė sieks narystės NATO, organizacijoje, kurios priešakyje stovi didžiausio pasaulio agresoriaus ir karo nusikaltėlio vaidmenį atliekanti valstybė – Jungtinės Valstijos.

Iš esmės šis Kijevo chuntos žingsnis iš esmės tik dar kartą parodo, jog ji yra ne „nepriklausomos“ Ukrainos valdžia, bet savotiška Vakarų imperializmo marionetė, kuria pasinaudodamos Jungtinės Valstijos stengiasi didinti savo įtaką regione ir kaip tiktai įmanoma „įgelti“ Rusijai.

Taip pat svarbus šito motyvas yra ir tai, kad apgaulingais populistiniais šūkiais valdžią paėmę maidanininkai jokios „anti-oligarchinės“ revoliucijos neįvykdė, o tiesiog pro-rusiškų oligarchų statytinį Viktorą Janukovyčių pakeitė pro-vakarietiškų, globalistinių oligarchų statytiniais, kurių priešakyje šiandien stovi P. Porošenka ir Julija Tymošenko.

Ir kadangi anksčiau ar vėliau „yla iš maišo išlenda“, tai šiems „didvyriams“ verkiant reikalingas tarptautinis „stogas“ (tokiu „stogu“ būtent ir būtų NATO), kuriuo būtų galima apsiginti nuo savo pačių liaudies įniršio.

UKRAINOS KONFLIKTAS – REGIONINIS ĮVYKIS, TURINTIS PASAULINĘ REIKŠMĘ

Dėl Ukrainos vyriausybės, t. y. dėl Kijevo chuntos, mes niekada neturėjome jokių, netgi menkiausių iliuzijų ir nuo pat Maidano įvykių pradžios garsiai pabrėžėme daugeliui nepatogią tiesą: kad tai buvo ne kas kita, kaip Vakarų spec. tarnybų remiamas ir „šefuojamas“ valstybės perversmas, kuriuo bus siekiama didinti Vakarų globalizmo įtaką Rytų Europos regione, taip aštrinant santykius su Rusija.

Nors Maidanas, žinoma, yra nacionalinis Ukrainos ir regioninis Rytų Europos įvykis, vis dėlto jis turi gana didelę pasaulinę geopolitinę reikšmę, tad ir į klausimą, ką reikštų Ukrainos įstojimas į NATO ir ar Ukraina apskritai į NATO įstos, turėtų būti apmąstomas globaliame kontekste.

UKRAINOS STOJIMAS Į NATO: GEOPOLITINIS KONTEKSTAS

Ar Ukraina vis dėlto bus priimta į NATO, vis dėlto lieka atviru klausimu, kadangi, iš vienos pusės, jos narystė šioje organizacijoje labai realiai galėtų suteikti Vakarams pakankamą pretekstą karui prieš Rusiją pradėti, ką bekalbėti apie strategiškai neįkainojamą galimybę įrengti savas karines bazes Ukrainos teritorijoje ir taip tik dar labiau didinti savo spaudimą nepaklūstančiajai Rusijai.

Tačiau egzistuoja ir kitas šio klausimo aspektas: tai, kad Vakarai su Jungtinėmis Valstijomis priešakyje vargu ar yra tikrai pasiruošę šitokiam karui, t. y. ar šitokio karo, net jei jis ir būtų pergalingas Vakarams, kaina nebūtų pernelyg didelė?

Tikriausiai, kad taip.

Net didžiausi imperialistinio karo kurstytojai tikriausiai supranta, kad Trečiasis pasaulinis karas, net jei ir baigtųsi Vakarų pergale (ką prognozuoti būtų labai sunku, jei iš viso įmanoma), vis tiek perdaug destabilizuotų pasaulio geopolitinę ir ekonominę padėtį ir tikriausiai iškastų kapą tiems patiems Vakarams.

Tačiau kylant ne tik Rusijos, bet, tuo labiau, ir Kinijos bei „BRICS“ valstybių susivienijimo faktoriui, daugiapoliškumas neišvengiamai taps vyraujančia pasaulio realybe ir taip lėtai, bet užtikrintai bus iškasta duobė ligšioliniam Jungtinių Valstijų pasauliniam viešpatavimui, kuriam buvo leista tęstis nuo pat TSRS žlugimo prieš daugiau kaip 20 metų.

TREČIO PASAULINIO KARO GALIMYBĖ

Šitokiomis aplinkybėmis Jungtinės Valstijos neabejotinai jaučia artėjantį savo saulėlydį ir, kaip ir kiekviena griūvanti imperija, apmąsto desperatiškus scenarijus savo hegemonijai išsaugoti.

Vienas iš tokių desperatiškų scenarijų – neatmetame – galėtų būti ir Trečio pasaulinio karo sukėlimas, kuriuo būtų tikimasi ir nukirsdinti pagrindinius savo geopolitinius ir ekonominius oponentus, ir „apsivalyti“ nuo kai kurių esamų sistemos vidinių prieštaravimų.

Bet vargu, ar šito tikrai bus imtasi, kadangi rizika būtų tiesiog milžiniška ir šitoks globalinės apimties konfliktas perdaug kainuotų patiems globalistams.

Kadangi Ukrainos įstojimas į NATO mažų mažiausiai reikštų žingsnį link esamo regioninio konflikto tarp Donbaso kovotojų ir Kijevo chuntos pajėgų paaštrinimo (tikriausiai ir atviros JAV bei Rusijos intervencijos), o daugiausiai – žingsnį link tikrų tikriausio pasaulinio karo, tai yra nemažai pagrindo abejoti, ar jankių imperialistai vis dėlto priimtų Ukrainą į NATO.

IŠVADOS

Kijevo chuntos veržimosi į NATO sėkmė arba nesėkmė ilgainiui turėtų parodyti kokia kryptimi toliau pasistūmės Ukrainos įvykiai ir trintis tarp Rytų (Rusijos) ir Vakarų (JAV ir NATO); tikėkimės, kad karo kurstytojų viltys nepasiteisins, karo tarp Rytų ir Vakarų atveju tokios šalys kaip Ukraina, o taip pat ir Lietuva, turėtų „džiaugtis“ buferinės zonos, o jų piliečiai – jankiams pavaldžios patrankų mėsos vaidmeniu.