S.Gentvilas: Miškai kertami kovojant su klimato kaitos pasekmėmis

Autorius: Danas Nagalė Šaltinis: https://www.respublika.lt/lt/n... 2023-11-20 04:43:00, skaitė 656, komentavo 14

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas parlamentarei Astai Kubilienei, nesuprantančiai, kodėl masiškai kertami ne tik paprasti miškai, bet net ir regioniniai parkai, paaiškino, kad taip kovojama su klimato kaita.

„Gerbiamas ministre, šiandien visuomenė su tokiu pasipiktinimu ir susirūpinimu stebi miškų kirtimą, regioninių parkų kirtimą ir kitų želdynų. Iškirstas Verkių regioninis parkas. Aš žinau, kad vyksta diskusijos ministerijoje, žiniasklaidoje, bet aš norėčiau jūsų paklausti labai labai konkrečiai, kas yra padaryta pirmiausia dėl Verkių regioninio parko, dėl kitų želdynų, kas ir kaip yra nubaustas? Ar jūs rengiatės šituos iškirstus želdynus atsodinti, kada tai bus padaryta ir kas tai finansuos?", - Seime į aplinkos ministrą kreipėsi A.Kubilienė.

„Mes kovojame su klimato kaitos pasekmėmis. Lietuvoje prasidėjo masinės spygliuočių - eglynų, pušynų - ligos, kas jau indikuoja, kad iš tikrųjų ligos, kuriomis prasirgo Čekijos, Vokietijos miškai, pasislinko į šiaurę. Dėl šiltų žiemų prisidaugina nemažai vabalų, vabzdžių, kurie nualina medynus, kurie dėl sausų vasarų negali apsiginti. Mes nedidiname kirtimų. Griežtai ir atsakingai pasakau - kertama yra tiek pat medienos, kiek ir kiekvienais metais, tačiau šiemet trečdalis medienos bus iškirsta sanitariniais kirtimais. Tai yra ligų židinių suvaldymas. Tai labai svarbu suprasti. Tai nėra malonios intervencijos. Priešingai - nei urėdijai, nei privatiems miškų savininkams šitie kirtimai nėra malonūs dėl to, kad kertama ne ten, kur suplanuota, kertami nebrandūs, kertami gal kai kur net ir ekologiškai jautriose teritorijose medynai.

Tų kirtimų metu kartais yra iškertama per daug grynai praktiškai, kas buvo ar Santariškėse, ar Verkiuose, ar kitur, dėl to, kad paliečiami ir lapuočiai, bet tai nėra taisyklė. Tai nėra taisyklė, nes serga spygliuočiai. Lietuvoje greičiausiai eglės išnyks, nes Lietuva yra pietinė eglių zona ir eglės pasislinks į Latviją, nes eglės Lietuvoje nebeatlaiko klimato kaitos, kenkėjų antpuolių. O kad mes atidėtume šitą eglių išėjimą, židiniai šiuo metu yra valdomi. Tai nėra malonus dalykas miškininkams. Tokių žievėgraužio antpuolių yra buvę 1996 metais, 1960 metais. Aš atsiprašau, bet kaip aplinkos ministras prisiimu atsakomybę stabdyti šitai, nes Lietuvos medienos turtas yra vertinamas labai labai labai dideliais visuomenės lūkesčiais. Jeigu mes nesustabdysime šito plitimo, nudžius Lietuvos miškai. Nudžius taip, kaip Aukštuosiuose Tatruose, ištisi Tatrai pietinėje pusėje yra nudžiūvę. Nuvažiuokite į Sudetus, nuvažiuokite į Bavarijos miškus, pamatysite išdžiūvusius miškus. Tai yra neprisiėmimas laiku atsakomybės, kad kažkur židiniai yra nepanaikinami. Ko visuomenė labai nori, tai nekirsti nė vieno medžio, bet jeigu mes neįsikišime, tai iš tikrųjų bus masinė Lietuvos miškų žūtis", - dėstė S.Gentvilas.

„Patikslinu dėl atsodinimų. Visada yra ir įstatyme galiojantis reikalavimas atsodinti per tris sezonus, tai yra per tris miškasodžio sezonus. Nesvarbu, ar privatus miškas, ar valstybinis miškas, per tris miškasodžio sezonus kiekvienas miškas yra atsodinamas", - pridūrė aplinkos ministras.