Foreign Policy: „Sankcijos žlugo… Pripažinkime tai“

Autorius: Sarmatas.lt Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/04/fore... 2016-04-30 03:31:45, skaitė 1534, komentavo 1

„Nuo Irano iki Rusijos, nuo Afrikos iki Šiaurės Korėjos, Obamos administracija ilgą laiką orientuojasi į finansines sankcijas – savo mylimiausią ginklą prieš JAV nedraugus“, – rašo Foreign Policy. Tačiau visus pereitus metus būtent amerikiečių sąjungininkai jaučia augančias negatyvias šių sankcijų pasekmes, sako žurnalistai David Francis ir Lara Jakes. Vašingtonas klausia savęs: galbūt, sankcijos nuo dažno jų panaudojimo prarado efektyvumą, o kai kuriais atvejais net duoda priešingus rezultatus?

Finansų ministras Jack Lew kovo mėnesį įspėjo JAV Kongresą: jeigu sankcijos „padarys verslo-terpę per daug supainiota arba nenuspėjama ar darys daug kliūčių pinigų srautams pasaulio mastu“, tai finansų pervedimai gali pajudėti apeidami JAV.

„Mes turime suvokti riziką to, jog perdėtas sankcijų naudojimas gali sugriauti mūsų lyderiaujančias pozicijas globalioje ekonomikoje ir pačių sankcijų efektyvumą“, – pridėjo Lew.

Pavyzdžiui, nesutarimai dėl sankcijų JAV, pritaikytų Rusijai ir ukrainiečių separatistams, atskyrė amerikiečių sąjungininkus Europoje, pas kuriuos ir iki tol buvo finansinių problemų. Ketvirtadienį žemieji Prancūzijos parlamento Rūmai nubalsavo už sankcijų Rusijai iš ES pusės atšaukimą. Tiesa, šis sprendimas neturi privalomosios galios.

„Sankcijos atnešė sėkmę? Ne, tai visiška nesėkmė“, – pasakė vasario mėnesį, forume skirtame santykiams tarp Rusijos ir Vakarų, Italijos ir PACE deputatė Deborah Bergamini. Pasak jos, po JAV ir ES sankcijų pritaikymo 2014-aisiais, Italija prarado ne mažiau 1,25 mlrd €urų eksporto pajamų.

Daniel Fried, vyresnysis JAV valstybės Departamento sankcijų politikos koordinatorius paprieštaravo: „Jeigu ne sankcijos, mes apskritai neturėtume Minsko susitarimų perspektyvos – tęstųsi karas. Sankcijos sudarė galimybę diplomatiniam sureguliavimui“.

Bergamini atšovė: „Sankcijos žlugo; aš primygtinai teigiu.[…] Europa moka milžinišką kainą. Pripažinkime tai“.

Pasak autorių, Dmitrijus Suslovas, Rusijos užsienio ir gynybos politikos Tarybos direktoriaus pavaduotojas, su vos pastebima šypsena klausėsi šio dialogo.

„Sankcijos neša nuostolius visoms pusėms, – pasakė Suslovas. – Kaip tapo akivaizdu, jos negali paveikti Rusijos motyvacijos“.

Tuo metu nauji amerikiečių Cato Institute ir naujojo amerikiečių saugumo Centro (Center for a New American Security, CNAS) tyrimai, verčia suabejoti realiu sankcijų efektyvumu ir demonstruoja jų negatyvų „banginį efektą“.

Emma Ashford (Cato Institute) pavadino sankcijas prieš Rusiją „visiška nesėkme“, pažymėjusi, jog paprastiems rusams jos sudarė produktų deficitą ir kreditų krizę, o galutinėje pasekoje „kenkia ekonominiams ir geopolitiniams JAV interesams“.

JAV valstybės Departamentas nesutiko su šiuo vertinimu. Jo pareiškime skirtame Foreign Policy sakoma: „Akivaizdu, mūsų sankcijos, kartu su staigiu naftos kainų kritimu, privertė Rusijos vadovybę mokėti didelę kainą, o makroekonominis efektas JAV ir Europos ekonomikai buvo ribotas“.

Kaip bebūtų, leidinio nuomone, yra tik vienas visų pripažintas sankcijų sėmės pavyzdys – Irano istorija.

Būtent nuostoliai nuo sankcijų ir sąlygiškai nuosaikaus politiko Hassano Rouhani pergalė prezidento rinkimuose padarė postūmį deryboms dėl Irano branduolinės programos.

Tačiau tyrėjai iš CNAS įsitikinę: esminės, jei ne pagrindinės Irano finansinių sunkumų priežastys – tai „naftos kainų griūtis 2014-aisiais ir didele dalimi savos ekonomikos valdymo nekompetencija“. CNAS kalbama, jog lygiai taip pat reikalai vystosi Rusijoje.

Daugeliu atvejų sankcijos nesulaikė agresijos, rašo autoriai. Prekybinis JAV embargas Pchenjanui nesulaiko pastarojo nuo dažnų raketų bandymų.

Somalyje, kaip mano Center for Global Development, sankcijos, palietusios piniginius pervedimus, trukdo ne tik teroristams, bet ir įstatymui paklusniems piliečiams.

Tačiau didžiausia dalimi, nepasitenkinimas JAV sankcijomis buvo susijęs su priemonėmis, priimtomis Rusijos oligarchų ir Rytų Ukrainos separatistų atžvilgiu.

Neskaitant Prancūzijos ir Italijos, Vokietijoje taip pat auga judėjimas sankcijų atšaukimo klausimu. Kovo mėnesį, ekonomikos ministras Sigmar Gabriel pakvietė ES sukurti sąlygas sankcijų anuliavimui jau iki šios vasaros. Rusijos-Vokietijos prekybos apyvarta smuko be trupučio 12 mlrd €urų (13,6 mlrd $), sako Rusijos-Vokietijos prekybos Rūmų pirmininkas Michael Harms.

Iš savo pusės JAV finansų ministerijos valdininkai ketvirtadienį pasakė, jog, sprendžiant pagal Obamos pokalbius su keletų europiečių lyderių, liepos mėnesį ES pratęs sankcijas Rusijos atžvilgiu.

Eurokomisijos vertinimu, dėl sankcijų Europos Sąjungos 2015-ųjų BVP, išaugo 0,3% mažiau, nei būtų galėjęs. Austrijos ekonominių tyrimų institutas (Austrian Institute of Economic Research) daro prielaidą: jeigu sankcijos bus tęsiamos dar keletą metų, ES praras virš 92 mlrd €urų ir daugiau nei 2,2 mln darbo vietų.

Tuo tarpu CNAS padarė išvadą, jog dabartinės sankcijos „nedaro reikiamo efekto šalių, kurioms jos taikomos bendram vidaus produktui (BVP“.

„Siaubinga, kad mes taip uoliai pritaikėme šį ekonominių instrumentų rinkinį nubausti Rusijai – šaliai, su milžiniška globalia ekonomika – nedarę skrupulingo efektų ir pasekmių modeliavimo“, – pareiškė Elizabeth Rosenberg (CNAS).