Jei įvyktų karas – Rusija gali nušluoti Europos ginkluotąsias pajėgas

Autorius: Infa.lt Šaltinis: https://infa.lt/99659/jei-ivyk... 2023-12-05 04:05:00, skaitė 1051, komentavo 8

Jei įvyktų karas – Rusija gali nušluoti Europos ginkluotąsias pajėgas

Europoje aptarinėjama galima karo su Rusija tikimybė. Specialistai ir karo istorikai negailestingai įvertino realią situaciją pagrindinių ES šalių pasirengime karui, konstatavę, jog jeigu įvyktų pirmasis mūšis – Europa ir NATO būtų, švelniai tariant, nepajėgūs jį laimėti.

Europa nepasirengusi karui su Rusija ir jai gresia pavojus, kad konflikto metu ji gali būti „nušluota”, panašiai kaip Napoleonas sugriovė Šventąją Romos imperiją, perspėjo žymus Vokietijos karo istorikas, apie ką rašo britų „The Times” leidinys.

Berlyne vykusioje aukšto lygio gynybos konferencijoje keli vokiečių generolai taip pat išsakė mintį, kad NATO gali būti nepajėgi laimėti „pirmojo mūšio” gynybiniame kare savo rytiniame flange, nes jai būtų sunku pakankamai greitai į fronto liniją nugabenti pakankamą kiekį karių ir ginklų įrangos.

Potsdamo universiteto karo istorijos profesorius Sönke Neitzelis (Sönke Neitzel), kuris yra pagrindinis šiuolaikinių Vokietijos ginkluotųjų pajėgų mokslinis autoritetas, logistikos problemas apibūdino kaip „košmarą” ir teigė, kad gali prireikti mažiausiai 15 metų, kol Vokietija bus pasirengusi karui.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad karių skaičius mažėja ir jų trūksta mažiausiai 30 000 iki planuojamo 203 000, be to, šaliai reikia dar 60 000 rezervistų, kurie papildytų turimus 34 000.

„Mums reikia daugiau pinigų. Mums reikia daugiau personalo. O politikoje yra ribos”, – Berlyno saugumo konferencijoje sakė Neitzelis. „Negalime atmesti, kad Bundesverui [Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms] teks kariauti.

„Stovėsime prie karstų prie kareivių kapų ir mūsų klaus: „Ką jūs padarėte? Turėsime paaiškinti motinoms ir tėvams, kodėl kareiviai negalėjo atlikti savo pareigų. O šiuo metu, jei vyktų karas, galime tik garbingai mirti.

„Visiškai akivaizdu: jei mūsų ginkluotosios pajėgos kariaus, jos žus be dronų, priešlėktuvinės gynybos, be pakankamo aprūpinimo. Ar dabar mūsų žinia [Vokietijos vadovams] yra pakankamai aiški? Jie žus, ir tai yra jūsų atsakomybė.”

Bundesverą sukrėtė Rusijos puolimas Ukrainoje, dėl kurio kariuomenės vadas apgailestavo, kad jo kariai liko „nuogi” ir nesugeba vykdyti įsipareigojimų NATO sąjungininkams po daugelį metų trukusių [karinio biudžeto] karpymų ir painių doktrinų.

Reaguodama į tai, vyriausybė skiria 100 mlrd. eurų kariuomenės [pasirengimo] spragoms šalinti ir praėjusią savaitę išreiškė siekį tapti NATO pastangų atgrasyti Rusiją nuo invazijos „stuburu” ir pagrindiniu logistiniu „posūkio mechanizmu”.

Gynybos ministras Borisas Pistorius paragino Vokietiją tapti kriegstüchtig (galinčia kariauti) – sąmoningai provokuojantis terminas šalyje, kurioje 71% rinkėjų nepritaria naujam valstybės tikslui imtis „lyderio vaidmens” ginant Europą.

Ketvirtadienį Pistorius konferencijoje taip pat sakė, kad Europos kariuomenės kūrimo idėja yra „nuošalyje”, nes žemyno galybės vietoj to stengiasi prisiimti rimtesnį vaidmenį NATO.

Aukščiausio rango NATO karininkas admirolas Robas Baueris gyrė Vokietijos planus ir ragino Berlyną jų laikytis, nepaisant „giliai antimilitaristinių gyventojų pažiūrų”.

„Atėjo laikas panaikinti mentalinę blokadą, kad Vokietija kažkodėl neturėtų būti gynybos ir atgrasymo lyderė”, – sakė jis. „Mes visi turime tapti kriegstüchtig… Atgrasymas yra kaip deguonis: jo nepastebi, kol jo nebelieka. Norime taikos – turime ruoštis karui”.

Keletas Bundesvero generolų ir karinių ekspertų atkreipė dėmesį į dideles struktūrines problemas, trukdančias kariuomenei, įskaitant karių trūkumą, smarkiai išsekusias šaudmenų atsargas ir sunkumus perkeliant iki 300 000 NATO karių iki tūkstančio kilometrų nuo Vokietijos iki fronto.

Kai kurie žinovai taip pat baiminasi, kad reguliarios karinės išlaidos ir ginklų tiekimas Ukrainai gali būti sumažinti, nes šalies politiniai lyderiai stengiasi išspręsti biudžeto krizę.

„Turime pažadinti šią šalį, ir tikriausiai ne tik šią šalį. Manau, kad tai pasakytina apie daugumą Europos demokratinių valstybių”, – sakė Bundesvero vidaus gynybos vadovybės štabo viršininkas brigados generolas Tilo Maedleris (Tilo Maedler).

„Mes tikrai turime įveikti savo seną optimistinį požiūrį į galutinę taiką [pasibaigus Šaltajam karui Europoje].

Tai buvo graži svajonė, bet svajonė baigėsi ir turime pažvelgti realybei į akis. Ši šalis, ir ne tik ji, turi daug daugiau nuveikti dėl taikos ir demokratijos stabilumo.”

Viena iš sudėtingiausių problemų – logistika. Daugelis vyresniųjų Europos vadų apgailestavo, kad sudėtinga sukaupti pakankamas karinės technikos atsargas ir perkelti karius bei įrangą per tokią painią teisinę sistemą, kad kiekvienoje iš 16 Vokietijos žemių šarvuočiams taikomos atskiros taisyklės ir leidimai.

„Jei turime biurokratiją, trukdančią judriam judėjimui, turime rimtų problemų, kad nepralaimėtume pirmojo mūšio [prieš Rusiją]”, – sakė generolas leitenantas Alexanderis Sollfrankas, Vokietijos naujojo centrinio NATO logistikos centro Ulme vadovas. „O kita pusė tiksliai žino, kur yra mūsų apribojimai ir kokios yra mūsų kliūtys”.

Neitzelis sakė, kad praėjusią savaitę lankėsi Nato būstinėje Briuselyje ir nusivylė tuo, kad įvairios sąjungininkų valstybės vis dar turi tarpusavyje nesuderinamos amunicijos.

„Tai man visada primena Šventosios Romos imperijos vokiečių tautos istoriją, kaip jie turėjo reaguoti į Napoleoną ir negalėjo dėl nieko susitarti”, – sakė jis. „Ir jie buvo nuplakti. Tokia yra istorijos pamoka.

„Taigi turime veikti ir turime sudaryti sąlygas Aleksandrui Sollfrankui [atsakingam už NATO logistiką] atlikti savo darbą, kad mūsų kariai nežūtų ir mes galėtume laimėti pirmąjį mūšį.”

Neitzelis pridūrė, kad aukšto rango NATO pareigūnai vis pesimistiškiau vertina Ukrainos galimybes atgauti didelę teritoriją iš Rusijos po nesėkmingo vasaros kontrpuolimo ir svarsto planą, pagal kurį neokupuotos šalies dalys būtų priimtos į Aljansą.

Suomijos kariuomenės Pori brigados vadas brigados generolas Vesa Valtonenas (Vesa Valtonen) teigė, kad padėtis Ukrainoje yra labai panaši į jo šalies žiemos karo prieš sovietų invaziją 1939-40 m. baigiamąjį etapą.

Pradžioj drąsiai atsilaikę prieš daug didesnes ir geriau aprūpintas pajėgas, vėliau suomiai buvo sutriuškinti ir priversti prašyti taikos.

„Mes vieni išsilaikėme 105 dienas, – sakė Valtonenas. „Paskutinis karo trečdalis atrodė taip, kaip dabar atrodo Ukraina: nykimas. Mūsų pusė neturėjo rezervų. Kita pusė jų turi arba turėjo.

„Ukrainoje gyvena 40 milijonų žmonių. Kaip jie [išlaikys] mobilizaciją ir panašiai? Ar esame pasirengę pagaminti pakankamai amunicijos, kad jie galėtų tęsti kovą?

Tai yra ilgalaikis laikotarpis. Mes negalime pasiduoti. Negalima laimėti išsekinimo karo prieš Rusiją”.