Nepagarba lietuvių Tautai

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2023-12-13 22:42:00, skaitė 1629, komentavo 8

Neturėtų taip būti, kad lietuvių Tautos Valstybės kūrėjo ir himno autoriaus Vinco Kudirkos paminklas jau kelinti metai yra užgriozdijamas Hanukos konstrukcija. Tai rodo Vilniaus valdžios protinę degradaciją ir jos vergišką pataikavimą žydų kapitalui. Tai, mano nuomone, neleistinas pasityčiojimas iš lietuvių Tautos.

Raimondas Šimaitis FB paskyroje parašė:

Pagerbė V. Kudirkos kūrinį ir pastatė paminklą pabėgusiam paršeliui.

Jūsų dėmesiui, visas kūrinys:

V. Kudirka. Kūrinys, spausdintas „Varpo“ žurnale.

Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos?

Anuomet, kada Kristus ant žemės keliavo,
Platindamas tarp svieto šventą mokslą savo,
Sykiu su mokiniais, kaip raštas mums sako,
Į Lietuvos miestelį taipogi nukako.

Tada žydai surinko savųjų daugybę
Ir taikėsi patrempti mūs Kristaus didybę.
Apsvarstę ir ištarę rodą paskutinę,
Užslėpė vieną žydą, apvertę statinę.

Tad, iš kuopos išlindęs, tarė Kristui rabins,
Tikėdams, kad jo garbę išsyk nugalabys:
– Girdėjom, tu galybę turi neištartą,
Rodai didžius stebuklus, garbę gavai tvirtą.

Parodyki ir mumis stebuklą nors vieną,
Į tave įtikėsim tuoj, kad ir šią dieną.
Matai šitą statinę? Medus joje buvo.
Dabar gi pasakyki, kas į ją pakliuvo?-

Žydeliai labai džiaugės iš išmisto tokio,
Nės rodės, nesulaukę atsakymo jokio,
O rabins tik raižėsi ir rankomis plakė.
„Po statine gul kiaulė,“- Kristus jam atsakė.

Rodės, kad iš tų žodžių tik juoktis privalo.
Tai gi didis ir mažas juokėsi be galo.
Tik štai iš po statinės išlenda degloji –
Žydams atėmė žadą naujienėlė toji.

Sunku juk netikėti, kada akys mato,
O degloji išlindus ausimis tik krato
Ir žviegdama nubėgo į atvirą lauką,
Kur piemens ganė bandą.

Nelaimingą auką
Žydai atrast ketino, šerius nušiūruoti
Ir likusiems našlaičiams tėvą atiduoti.
Ieškojo gana ilgai, bet neatitiko,
O Ickus tarpe kiaulių kaip liko, taip liko.

Dėl to tai žydai nieko nedaro kiaulienai,
Nės Ickaus neatranda da iki šiai dienai.
O sviete visi žino tą žydišką būdą,
Kad žyds žydą nekanda, ar riebų, ar kūdą.

2016-12-26 jau esu rašęs apie Hanukos problemą Vinco Kudirkos aikštėje.

https://lebionka.blogspot.com/2016/12/issityciota-is-vinco-kudirkos-atminimo.html

Išsityčiota iš Vinco Kudirkos atminimo ir lietuvių tautos

Vincas Kudirka – Lietuvos valstybės simbolis, valstybės himno autorius. Dėkinga Tauta rinko pinigus ir pastatė šiam Didžiavyriui paminklą Vilniuje. Gruodžio 24 dieną judėjų sekta Chabad-Liubavič prieš Vinco Kudirkos paminklą užgriozdino didžiulę menorą ir ėmė švęsti Chanukos šventę, čia šokti savo šokius, surengė fejerverką (žiūr. 15 min. lt reportažą ir nuotraukas). Šitas pasityčiojimas iš lietuvių jausmų, iššaukianti netoliarancija mūsų valstybei ir jos simboliui, tęsiasi jau keli metai. Man, prisipažinsiu, toks Lietuvių tautos negerbimas iššaukia gilų pasipiktinimą. Menoros statymas miestų aikštėse, tai ne judaizmo tradicija, menora tūkstantmečius buvo statoma sinagogose, tai Chabad Liubavič sektos išgalvojimas. Antra vertus, ar Vinco Kudirkos aikštė yra vienintelė aikštė sostinėje?

Ta proga labai pravartu prisiminti, kas ta Chabad Liubavič sekta, tos „juodos skrybėlės“, su kuriomis taip bičiuliavosi Vilniau meras, išdavęs leidimą šiam renginiui, vienas garsus Tėvynės sąjungos (!?) atstovas, su kuo jie taip smagiai šoka, ir kodėl aš sakau, kad ši Chabado surengta šventė būtent Vinco Kudirkos aikštėje yra lietuvių tautos įžeidimas.

Informaciją apie sektą Chabad Liubavič aš pasisėmiau iš buvusio ilgamečio Charkovo liberalios žydų bendruomenės pirmininko Eduardo Hodos knygos, kuria pasinaudoti ir versti į lietuvių kalbą gavau leidimą iš autoriaus. Eduard Hodos knyga „Žydų fašizmas, arba Chabad-kelias į pragarą“ pasirodė 2005 metais (http://hodos-video.com/biblioteka/).

Eduardas Hodos rašo:

‹…›1999 metais Maskvoje buvo išleista nedidelė žydų autoriaus Konstantino Giliarovo knyga „Tanija paslaptys“, ant jos viršelio pažymėta: „Knyga pagrindinai skirta žydų skaitytojams“. Kaip epigrafas joje yra paties autoriaus žodžiai, duodantys bendrą supratimą apie visos knygos turinį: „Prieš 140 metų iki įsteigimo NSDAP (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei, NSDAP, A.L. Paaiškinimas) Vokietijoje, Baltarusijoje, neskaitlingos žydų sektos terpėje, egzistavo gerai parengta nacizmo koncepcija“.

Atsiradusi XVIII amžiuje Liubavičių miestelyje (sankirtoje Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos sienų) ultra ortodoksali sekta Chabad 1930 - ųjų metų pradžioje buvo Stalino išvaryta iš TSRS teritorijos. Nuo 1940-ųjų metų Chabado vadavietė yra Brukline, viename iš Niujorko rajonų. 1990-ųjų metų pradžioje Chabadas pasiekė neregėtą politinę ir ekonominę galybę, o jo pagrindiniu tikslu buvo paskelbta „pasaulinė ekspansija“. Sektos veikla – maksimaliai užkonspiruota, tuo pat metu demonstruojamas išimtinis dievobaimingumas ir religinė nekaltybė.

Chabadas – judo-nacistinė sekta, organizuota klaniniu principu, kuriai vadovauja „krikštatėvis“ Liubavičių Rebė. Galimybė patekti į šį klaną yra ypač ribota, o jo nariai pasižymi agresyviu, besiribojančiu su beprotybe, religiniu fanatizmu. Iki dabar sekta Chabad, nepaisant pasiektos galybės ir neregėto įtakingumo, lieka gana neskaitlinga (1990-jų pradžiai pasaulyje buvo priskaičiuojama tik 20 tūkstančių jos atstovų).

Chabad sektos atstovai aktyviai priešinasi žydų asimiliacijos procesui ir yra fanatiškais kovotojais už „kraujo grynumą“. Pagrindiniu sektos fašistinės ideologijos principu yra šis principas – „žydai aukščiau už viską, o Chabad – aukščiau už žydus“. Šis principas yra visos Chabad veiklos pamatas, taip pat ir Ukrainos, Rusijos ir kitų buvusių TSRS respublikų teritorijose.

Atkreipkit dėmesį į citatą, kuri tapo epigrafu šiai knygai: „… šiomis dienomis, kada „visos pasaulio karalystės sukyla viena prieš kitą“, mes turime žinoti ir tikėti, kad karas tarp karalysčių nepalies, apsaugok Dieve, žydų. Atvirkščiai, visi vykstantys įvykiai bus tiktai Į NAUDĄ ŽYDŲ TAUTAI…“ Šie žodžiai priklauso paskutiniam iš Chabado „fiurerių“, Septintąjam Liubavičių Rebe Menachemui Mendelui Šneersonui, kuiriam sektos nariai meldžiasi su išprotėjusių stabmeldžių užsidegimu ir kurį jie po mirties paskelbė Mašiachu, t. y. Mesiju.

Būtent Menachemo Mendelo Šneersono kvietimu 1991 metų spalio mėnesį, aš Charkovo liberalios krypties judėjų religinės bendruomenės pirmininkas, stambiausių TSRS žydų bendruomenių vadovų delegacijos sudėtyje atvykau į Niujorką, į Chabado būstinę.Visą mėnesį mus detaliai instruktavo, mokėmės Chabado ideologinio apdirbimo metodų, buvom pašventinti į slaptus valdžios užgrobimo TSRS teritorijoje metodus, kuri, kaip mums pranešė Chabado instruktoriai, gyvena savo paskutiniąsias dienas…

Praėjus kuriam laikui aš pamačiau, kad visi įvykiai, vykstantys jau ant Tarybinės imperijos griuvėsių, vyksta visiškai atitinkamai su „Bruklino projektu“, kurį sukūrė Chabadas. Ir, patikėkite, praktiškai kiekvienoje iš buvusių „broliškų“ respublikų – ar tai būtų Rusija, arba Kazachstanas – yra savo „juodasis tūkstantis“, žaidžiantis „ruletę“ milijonais likimų ir milijonais neregių. ‹…›

‹…›Aš jau kalbėjau, kad be žydų bendruomenių „kontrolinio akcijų paketo“ užgrobimo, Chabado „globalistai“ užgrobė ir pagrindinius šešėlinės įtakos valdžiai svertus. Be to ne tiktai SNV šalyse, tapusiose lengvu grobiu fašistuojantiems sektantams, bet ir toli už jų ribų“.

Pirmą kartą knyga „Tanija“ pakliuvo man į rankas daugiau nei prieš dešimt metų, kada įspūdingas tiražas šios chabado „konstitucijos“, atspausdintos Vilniuje rusų kalba, buvo atvežtas į Charkovo choralinę sinagogą su tikslu toliau platinti tarp žydų.

Šio „šedevro“ autorius – Rabinas Šneur-Zalmanas, pradininkas Chabado judėjimo ir šios sektos ideologinės bazės sukūrėjas, kurį jo šiuolaikiniai pasekėjai kelia į aukštumas, nusižengiant „statusui“ Septintojo Liubavičių Rebe, iškelto jų į Mošiacho rangą.

Tai kame gi, ypatingi nuopelnai Chabado „gaono“ Šneur-Zalmano, kurio garbei Chabado pasekėjai švenčia savo nuosavus Naujuosius metus? Ir štai mes visai priartėjome prie „Tanija“ paslapties, kuri išėjo iš po plunksnos „genialiojo“ Chabado sektos įsteigėjo ir ideologo.

Dabar aš noriu suteikti žodį Kirilui Giliarovui dėl dviejų priežasčių: visu pirma, norėdamas įrodyti, kad ne aš vienas skaičiau šią knygą, o reiškia, pas nieką nekils abejonių, kad ji tikrai egzistuoja; antra, kad pademonstruoti normalią reakciją normalaus žydo į ideologinius Chabado principus, kuris per prievartą įtraukia žydus po savo „stogu“.

Be to, pradėti siūlau nuo „Baigiamojo žodžio“, kuriame autorius „Tanija paslaptys“ paaiškina, kas paskatino jį parašyti šią knygą. Juk 12 metų atgal, kada pasirodė pirmasis darbas iš mano antifašistinio ciklo – „Ar reikalingas Ukrainai mesijas iš Bruklino?“, aš vadovavausi tais pačiais motyvais, kaip ir K.Giliarovas.

Ir man labai svarbu, kad jo paaiškinimai būtų ne tiktai išgirsti, bet ir suprasti – kaip žydų, kuriems jis adresavo knygą „Tanija paslaptys“, taip ir ne žydams, kuriems paklius į rankas mano knyga „Žydiškas fašizmas“.

Ir taip, baigiamasis autoriaus žodis knygoje „Tanija paslaptys“:

„Bet kuris autorius atsakingas už savo kūrinį. Rašydamas šią knygą, aš aiškiai suvokiau, kad ji sukels nevienareikšmę visuomenės reakciją. Ir nepaisant to, aš laikiau savo pareiga parašyti šią knygą.

„Visos paslaptys paaiškėja“ – pasakė Jėzus. Žodžiai slaptų judėjų knygų anksčiau ar vėliau taptų žinomomis, kaip žydų, taip ir ne žydų visuomenei. ‹…› Bet geriau anksčiau, negu vėliau. Aš absoliučiai nesutinku su nuomone, kad paviešinimas negatyvių judėjų teologijos pusių būtinai atves į pogromus ir bandymus vykdyti žydų genocidą.

Žydų pogromai ir žydų naikinimai vyko šimtmečiais ir pogromų vykdytojai nežinojo „Tanija“ žodžių. Aš giliai įsitikinęs, kad publicistikai nėra ir negali būti draudžiamų temų. Viešumas „žydų klausime“ bus naudingas visiems – ir žydams, ir ne žydams.‹…›

Šio darbo tikslas -…papasakoti teisybę apie buvimą žydiško, judėjų rasizmo. Duoti žmonėms teisybę – yra absoliuti teisė ir šventa pareiga. Jeigu kažkas priims šį kūrinį neadekvačiai, kaip instrukciją pogromams – tai jo problemos. Visa atsakomybė tokiu atveju guls ant paties pogromų vykdytojo.

Dirbdamas ties šia knyga, aš vadovavausi vienu tikslu: padėti žmonėms įveikti savo sielose tai, kas trukdo jiems gyventi: nacionalinį egoizmą, neapykantą, nesantaiką… O svarbiausia – pažinti Tiesą. „Ir pažinkite Tiesą, ir Tiesa jus išlaisvins“ (Evangelija pagal Joną, sk.8, psl.32). ‹…›»

(Užrašas ant knygos viršelio) Kirilas Giliarovas, knygos „Tanija paslaptys“: „Šio darbo tikslas – papasakoti tiesą apie žydų, judėjų rasizmą“.

O dabar eikime prie „Tanija“ paslapčių. (Nepaisant citatų iš „Tanija“ suvokimo, pasistenkite apmąstyti šiuos tekstus, o Konstantino Giliarovo komentarai jums padės):

Knyga “Tanija” buvo parašyta chasidų (chabado-E.Ch) rabino Schneur Zalmano, Liady miestelyje antroje pusėje XVIII amžiuje – XIX amžiaus pradžioje, maždaug prieš 200 metų. Pavadinimas jai suteiktas pagal pirmąjį teksto žodį, autentiškas šios knygos pavadinimas – “Likutei Amarim” (“surinkti posakiai“).

Knyga “Tanija” yra vienos iš chasidizmo krypčių – “Chabad” šventraštis. Pagal Chabado kanonus, Dievas sukūrė pasaulį tik žydams. “Jo karalystė – tiktai Izraelio tauta” (sk.41, psl. 241). Sielos žydų, kurių realiai priskaičiuojama tiktai 600 tūkstančių (!), yra paties Dievo dalelės.

Pagal „Tanija“, egzistuoja dvi sielų rūšys: Dieviškoji ir gyvūniškoji. Dieviškąją sielą, neva, turi tik žydai. Žydai taip pat turi pirmos kategorijos gyvūnišką sielą. Ji yra nematoma gyvenimo jėga, esanti kraujyje ir palaiko kūno gyvastį. Ši siela kyla iš tam tikro dvasinio šaltinio, vadinamo “klipat noga” (spindintys nešvarumai), kuriame dalinai yra gėrio, ir kuri susijusi su gėrio ir blogio pažinimo medžiu. Nuo jos gauna gyvenimo jėgą visi košeriniai (leidžiami naudoti maistui) gyvūnai, o taip pat augalai.

„Tačiau yra ir kita gyvūniška siela, žemesniojo lygio, kurią turi tik ne žydai. “Bet sielos ne žydų kyla iš kitų, visiškai nešvarių klipot, kuriose visiškai nėra gėrio…”

Tanija – Dalis 1(sk.1.)

(autoriaus versijoje nuoroda į sk.2, psl.41)

Rabinas Schneur Zalmanas buvo įsitikinęs, kad ne žydai neturi Dieviškosios sielos, ir, reiškia, neturi dvasinio gyvenimo!

Jų sielos, jo tvirtinimu, kilusios iš tam tikros nematerialios esybės, vadinamos “sitra achara” (kita pusė), kurių vaidmuo yra identiškas velnio vaidmeniui arba blogio dvasiai krikščioniškoje teologijoje. Ši triada, atstovauja klipą stabmeldystės, klipą žmogžudystės ir klipą neištikimybės.

“Tačiau klipot skirstomos į dvi pakopas, ir vienas iš jų yra aukščiau, o kita žemiau pirmosios.

Apatinė pakopa – tai trys visiško blogio ir nešvaros klipot, kuriose visiškai nėra gėrio … Jų poveikį patiria ir iš jų kyla visų pasaulio tautų sielos ir jų fizinis egzistavimas, sielos visų nešvarių ir draudžiamų valgyti gyvūnų (ir jų fizinis egzistavimas), o taip pat egzistuoja ir dvasia visų draudžiamų augalinių maisto rūšių, kaip erelis, klaey gakerem ir pan. (graikinių riešutų lukštai, išaižos, ir t.t.)“ (6 skyrius, 61 psl.).

Kartais į poveikius šių kenkėjiškų klipot įsijungia ir žydų sielos, ir tada jos pradeda daryti piktą. Tačiau rabinas Schneur-Zalmanas mano, kad tarp žydų ir ne žydų blogio, yra didelis skirtumas. “Žydas pagal savo prigimtį negali norėti draudžiamo”- tvirtina chabado rabinas, tai yra žydas negali norėti melstis stabams, žudyti, plėšti ir t.t. Jis gali tiktai siekti piktnaudžiauti leidžiamu (girtauti, apsivalgyti ir t.t.).

Gojai, gi, pagal pačią savo prigimtį trokšta draudžiamo. Jei žydas pažeidžia Torą, jis tai daro dėl gojų kaltės, per kuriuos veikia per sitra achara, bet ne pats savaime. Tokiu būdu, išeina: viskas, ką daro žydas, – gėris, viskas, ką daro gojus, – blogis.

Juk žydo poelgiai visada sąlygoti gerais kėslais, o poelgiai gojo – piktais! Būtent tai Chabado rabinai įtaigoja sinagogose. “Nėra blogų žydų. Visi žydai – geri”, – pareiškė Liubavičių Rebe bibliotekininkas, rabinas Baruch Levin, komentuodamas žydų vaidmenį 1917 spalio perversmo istorijoje.

Jo nuomone, žydai-bolševikai vadovavosi gerais savo žydiškos sielos ketinimais. Juos, neva, motyvavo socialinio teisingumo troškimas, be to ne vien tik žydų tautai, bet visoms pasaulio tautoms. Jie tiesiog suklydo pasirinkdami priemones.

Tačiau aukščiau aprašyta pasaulio būklė, pagal “Tanija”, tęsis ne amžinai. “Sitra achara”, – bjauru visagaliui, ko jis nekenčia “(psl. 127) t.y. Dievas nekenčia pasalio tautų, kaip ir visų nešvarių gyvūnų, kuriuos palaiko klipot. Ateityje, kai ateis Mašiachas (Mesijas) “Visi klipot sunaikinami prieš Dievą, tarsi jų niekada ir nebuvo, kaip pasakyta:” Visos tautos kaip niekas prieš Jį (Sk. 19, psl.117).

Šneur-Zalman tiesiog deda lygybės ženklą tarp pasaulio tautų ir nešvarumų. “Klipot ir sitra achara vadinami “vėmalai ir ekskrementai”, kaip yra žinoma ” (sk.24, p.141). Taigi, “klipot” (nešvarumai) = vėmalai ir ekskrementai = lukštai-išaižos = nešvarūs gyvūnai = pasalio tautos! Žydai gi – vieninteliai, kuriems, Shneur-Zalmano nuomone, galima taikyti sąvoką “žmogus” (p.119).

Nėra jokių abejonių, kad rabinas Schneur-Zalmanas buvo įsitikinęs, kad atėjus Mesijui visos pasaulio tautos bus sunaikintos. „Pastatė Jis (Dievas) tamsai ribą (tai pasakyta apie dienų pabaigą, kada Aukščiausiasis sunaikins nešvarumų dvasią Žemėje, ir atsivers Aukščiausiojo šlovė, ir pamatys kiekviena esybė kartu, kaip aiškinama toliau), o labiausiai pasaulio tautų žemėse, oras kurių nešvarus ir pilnas klipot“ (Sk. 33, 187 psl.).

Shneur-Zalmano įsitikinimu, trims klipot (taigi ir pasaulio tautoms), “nėra išaukštinimo per amžius, nebent tiktai paverčiant jas į nieką ir pilnai sunaikinant, kaip parašyta: „Ir dvasią nešvaros nušluosiu nuo Žemės paviršiaus“(p. 207).

“Ir reiškia, visos trys nešvarios klipot bus visiškai sunaikintos, paverstos į nieką“ (Sk. 37, psl. 208).

Jei materialiu atspindžiu trijų nešvarių klipot, pagal “Tanija“ yra pasaulio tautos, tai, pagal logiką, tai kaip žemiškąjį atspindį (spinduliuojanti nešvara) reikia suprasti žydus, užsiimančius „nežydiškais užsiėmimais (mokslais, menu, sportu ir t.t.). Rabino Shneur-Zalmano nuomone, jie tuo pačiu “suteršia savo intelektą”, kadangi „nežydiški užsiėmimai labiau nešvarūs, kaip tušti užsiėmimai“ (Sk. 8-9, psl. 69-71).

Jais galima užsiimti tiktai dėl uždarbio, pelno, bet ne dėl „jų pačių“ (71 psl.). Tuo papildomą kartą pasireiškė veidmainystė ir talmudistų, tokių kaip Šneur-Zalman, troškimas pasipelnyti.

Išaukštinimas klipot noga nematomo pasaulio Kduša (Šventenybės) pusėje, matomame pasaulyje, reiškia sugrąžinimą žydų-reformistų ir krikščionių prie Talmudo ir jų atėjimą į Chabad.

Istorinis procesas po Mesijo atėjimo, kurį Chabado nariai mato būtent iš chabadiečių ir karaliaus Dovydo palikuonio, pagal Tanija atrodo sekančiu būdu. Dievas sunaikina tris klipotas ir, atitinkamai, sunaikinami maitinami jomis visi nešvarūs gyvūnai ir Pasaulio tautos. Tada pasikeičia klipot noga, kurie yra žydams ir švariems gyvūnams gyvenimo šaltinis, ir paklydę žydai grįžta prie ortodoksalaus judaizmo.

Žemė, kaip ne keista, Schneur Zalmano neskaitoma nešvarumu, ir, iš to seka, išlaiko savo egzistavimą arba gi persitvarko į eterinį kūną. Hidrosfera, atmosfera, palaikomos, pagal Tanija logiką, klipotomis, irgi turi susinaikinti. Milijonai žydų dvasių-kibirkščių susivienija į pirmapradžius 600 tūkstančių žydų dvasių, sklendžiančių virs tuščios (arba eterinės) Žemės – štai istorijos apoteozė pagal „Tanija“!

Kyla klausimas: kas tai, jei ne rasizmas?!

Rasizmas turi tris pagrindinius bruožus:

Vienos rasės pranašumas prieš kitą.
Teorija nekintamumo laike dvasinių ir intelektualinių požymių „aukštesniųjų“ ir „žemesniųjų“ rasių.
Siekis genocido „nepilnaverčių“ rasių, jų pavergimo, izoliacijos ir/arba savęs izoliacijos nuo jų.

Visa tai pilnu mastu yra r.Šneur-Zalmano veikale „Tanija“.

Spręskite patys:

Žydų dvasios – dalelės paties Dievo. Žydų išmintis – aukščiausiojo lygmens, ne žydų išmintis – „blogiau tuščių užsiėmimų“. Žydai turi gyvūnišką sielą, kurioje „dalinai yra gėris“, gojai – tiktai gyvūnų sielą, kurioje „nėra gėrio visiškai“.
Klipot, o tai reiškia, tautoms, besimaitinančioms jomis, „nėra išaukštinimo per amžius“. Žydiškos gi sielos „pagal savo prigimtį negali geisti draudžiamo“.
Kaip tvirtina „Tanija“, ateityje „klipot sunaikinamos visiškai prieš Aukščiausiąjį, tarytum jų ir nebuvo, kaip pasakyta: “visos tautos kaip niekas prieš Jį“.

Kvietimas r.Šneur-Zalmano neužsiimti „nežydiškais užsiėmimais“ praktiškai reiškia saviizoliaciją nuo nežydiškos aplinkos. O pranašystė apie baigtinę Pasaulio tautų žūtį pajėgi išprovokuoti atskirus žydus aktams, pagreitinančius šį procesą (genocidą).

Chabado rabinai, sekdami Tanija instrukcijoms, propaguoja pasitraukimą žydų iš aktyvaus visuomeninio gyvenimo, pilną pasinėrimą į chabadišką judaizmą, net iki to, kad nepirkti produktus nežydiškose parduotuvėse (net košerinius!).

Chabado rabinai taip pat dažnai propaguoja išimtinai chabadinį išsilavinimą prieš pasaulietinį, rekomenduodami jaunimui stoti į ješivas, o ne nežydiškas mokymo įstaigas. Abejonių būti negali – tai religinis rasizmas.

Tokiu būdu, prieš 140 metų iki NSDAP (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei, NSDAP, A.L. paaiškinimas) Vokietijoje, slavų žemėje terpėje neskaitlingos žydų sektos egzistavo gerai suformuluota rasizmo koncepcija.

Galite, žinoma, nekreipti dėmesio į aukščiau minimą religinį darbą, jei ne viena aplinkybė, ir labai reikšminga: knyga “Tanija” yra pagrindinė disciplina dėstoma vaikams ir paaugliams, lygia greta su Tora ir Talmūdu. Ir jaunesniojo amžiaus vaikas jau žino apie tai, kad “gojai neturi dieviškosios sielos, ir turi gyvūniškąją.”

Tokiu būdu, į nesusiformavusią vaikišką sąmonę įkalamos neapykantos žmogui, ksenofobijos, rasinio pranašumo idėjos.

Tai daroma per leidinius, pavyzdžiui, žurnalą “Lechaim”. ”Jei žmogus pasireiškia kaip žiaurus, nežmoniškas ar jis neatlieka labdaros darbų, mes rimtai galime įtarti, kad jis pagal kilmę gibeonitas (nežydas).” (“Lechaim”, № 18-19 5754 (1993-1994).

Chabad mokytojai paaiškina šį reiškinį tuo, kad kaip bausmė už nuodėmes, padarytas praeitame gyvenime, nežydų siela patenka į žydų kūną. Tai yra, visi amoralūs žmonės tarp žydų, gali būti priskirti nežydams. Tiesą sakant, Chabado pasekėjai blogą žydo prigimtį vadina “nežydu sėdinčiu žydo viduje.”

Chabado atstovai suteikia kraujui didelę mistinę reikšmę. Jie yra įsitikinę, kad tik pagimdytas žydės, subrandintas jos įsčiose ir turintis žydų kraują, gali suprasti Toros paslaptis.‹…›

Panašias teorijas galima išgirsti sinagogose per Chabado rabinų paskaitas. Taip formuojamas rasistinis mentalitetas, požiūris į žydus kaip į aukščiausią moraliniu ir intelektualiniu požiūriu rasę. Tai negali niekam atnešti naudos – nei žydams, nei – pasaulio tautoms. Bet visų pirma- žydams, nes tauta, neapkenčianti kitų tautų – nelaiminga tauta.

Buvimas žydų tautoje rasistų, sukelia pastovų pavojų visų pirma patiems žydams; jis tarnauja šaltiniu maitinančiu judofobijas nežydų terpėje. Laimei, ne visi žydai – rasistai, ir teisybės vardan reikia pažymėti, kad rasizmas nėra žydų palydovu nuo jų gimimo. Nacizmas ir rasizmas gali atsirasti bet kurios tautos terpėje. Ir žydai, kaip tai aiškėja iš Chabado pavyzdžio,- ne išimtis.‹…›

Žydą, patekusį į Klipot nelaisvę, Šneur-Zelman lygina su karaliu, kurį panardino į išvietę su ekskrementais (Tanija, sk.24, psl.141). Atatinkamai, ir bendravimas žydo su nežydu chabadininkai vertina analogiškai. Tanija nepateikia nė vieno teigiamo pavyzdžio bendravimo žydo su nežydu, užtai yra vienas neigiamas: sumodeliuota Šneur-Zalmano situacija „piktadarys nežydas“ stovi pas žydą už nugaros, trukdydamas jam melstis, kenkia ir t.t. Tanija žodžių poveikyje žydai nenoriai eina į kontaktą su nežydais.

‹…› Chabado rabinas, JAV pilietis Moše Levinas pereiškė atviriau: „Reikia atidaryti tinklą košerinių parduotuvių, kad žydai žinotų, kur jiems pirkti maistą. Juk užsienyje yra specialios parduotuvės šunims ir katėms, ir žmonės, matydami atitinkamas iškabas, ten neužeina“.

Jam antrina kitas Chabado rabinas: “Padaryti gojui apipjaustymą – tas pats, kaip padaryti apipjaustymą šuniui“, „Vesti goją – tas pats, kaip vesti kalę“ ir t.t. Visa tai vaisiai švietimo, išaugę ant „Tanija“ medžio.

Viename iš informacinio biuletenio „Atgimimas“ numerių suformuluota tokia evoliucijos grandinė: mineralai, augalai, gyvūnai, žmogus, žydas. „Žydas“ – penktoji, aukščiausioji forma, aukščiausia Visatoje egzistavimo pakopa, evoliucijos vainikas. Ji charakterizuojama, visų pirma, buvimu pas esančius joje tokios vertybės, kaip sąžinė.‹…›

„Gojams kategoriškai draudžiama studijuoti Talmūdą“.

‹…› Kartą, privačiame pokalbyje su grupe žydų vienas iš žmonių, pažįstamų šios knygos autoriui, turintis ryšį su Maskvos choralinės sinagogos administracija pasakė: „Gojams kategoriškai draudžiama studijuoti Talmūdą“. Į klausimą: „kodėl?“,- jis atsakė: „Todėl, kad ryškiu pavyzdžiu to, kas nutinka su goju, pabandžiusiu studijuoti Talmūdą yra Alfredas Rozenbergas!“(sukurėjas nacistinės rasinės teorijos, autorius knygos „XX amžiaus mitas“).

Samprotavimai apie žydų fašizmą, rasizmą arba nacizmą sukelia audringą protesto reakciją pas demokratinės visuomenės atstovus. Žadžiai „žydas“, ir „fašizmas“ pas liberalų atstovus nesiriša tarpusavyje. Tiksliau, susiriša kaip tendemas „budelis-auka“. Vis tiktai, ši reakcija -grynai emocinė ir klaidinga. Reikalas tame, kad nei pas nei vieną naciją nėra imuniteto prieš atsiradimą jos terpėje nacistinių ir rasistinių idėjų.‹…›

Kad niekam neliktų abejonių dėl buvimo tiesioginių paralelų tarp „Tanija“ ir vokiškojo nacizmo idėjų, pateiksime keletą pavyzdžių (pateikiu sutrumpintai – E.Ch.):

„Tanija“: „…dvasios gojų kyla iš kitų, visiškai nešvarių klipot, kuriose visiškai nėra gėrio“.

Otto Vaininger: “Pas absoliutų žydą nėra sielos“.

„Tanija“: „Žydas pagal savo prigimtį negali geisti draudžiamo…“

Alfredas Rozenbergas: “Mes išrinktieji žmonės. Mūsų protai kuria tikrą dvasios valdžią: protas likusios žmonijos dalies grynai instinktyvus ir gyvūniškas“.

„Tanija“: „kaip pasakyta: visos tautos, kaip niekas prieš Jį…“;“…visos trys nešvarios klipot bus sunaikintos visiškai, paverstos į nieką“.

Otto Vaininger: “Žydai savo giliausiame pagrinde yra niekas“.

„Tanija“: „Nuodėmingasis, pažeidžiantis Jo (Dievo) valią… absoliučiai atskirtas nuo Aukščiausiojo Šventumo… labiau, negu visi nešvarūs gyvūnai, vabzdžiai ir gyvatės…“

Henrikas Himleris:“Jis(žydas) tiek pat tolimas nuo mūsų, kaip gyvūnas tolimas nuo žmogaus.

Adolfas Hitleris:“Jis(žydas) nėra žmonijos dalis“.

Susidaro įspūdis, kad aukščiau pateikti tekstai parašyti vieno žmogaus-tiek artimos juose dėstomos pažiūros. Kažkuriuo mastu pas juos tikrai vienas autorius: dvasia melo ir neapykantos, kuriuo buvo apsėsti kaip žydas Šneur-Zalman, taip ir vokiečiai Otto Vaininger, Alfred Rozenberg ir kiti antisemitizmo ideologai.

Tai-reakcinga rasizmo idėja. Ir jeigu mes pripažįstame būtinybę kovoti su nacizmo ir antisemitizmo idėjomis, tai kodėl gi bet kokios kalbos apie egzistavimą žydiško, judėjų nacizmo ir rasizmo patiria tokią pasiutusią obstrukciją, be kokios nors rimtesnės klausimo analizės?!!

Ar ne todėl, kad dauguma liberalų ir demokratų gyvena nelaisvėje savo iliuzoriškai-rožinio supratimo apie judaizmą, kas yra pasekmė išmoningos judėjų propagandos ir nesusigaudymo „žydų klausime“?‹…›

‹…› Po mirties Menachemo-Mendelo Šneersono (1994 metų birželio 12 d. Chabadas nutolo net nuo talmūdizmo, tapęs tam tikros rūšies nauja religija, kurios pagrindu yra mirusio Rebe kultas. Chabado pasekėjų įsitikinimu, M.M.Šneersonas mirė vykdydamas pranašystes, o konkrečiai, skyriaus 53 Iešajagu (Isajo), už nuodėmes žydų ir turi prisikelti, kad prikelti mirusiuosius, pastatyti Šventyklą Jeruzalėje ir tapti Mašiachu (Mesiju).

Epilogas. Chabado šventė Kudirkos aikštėje Vilniuje sutapo su ekologine katastrofa, kuomet į Nerį išsiliejo tūkstančiai tonų fekalijų. Gal tai ženklas iš aukščiau?