Bananai, pagardinti krauju. Litukrijoje

Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-01-23 01:06:00, skaitė 1147, komentavo 0

Kadaise gyvavo įmonė, pavadinta „United Fruit Company“. Ji išgarsėjo tuo, kad pradėjo masiškai importuoti bananus į JAV.

Dar XIX amžiaus viduryje bananai jankyne buvo kaip juodieji ikrai – brangūs, prestižiniai, juos ryjo tik milijonieriai.

Tačiau „United Fruit“ pastatė šimtą laivų su šaldytuvais ir užtvindė visą jankyno rinką bananais, kainuojančiais 2 kapeikas. Šio veiksmo užkulisiuose vyko gana staigūs susirėmimai, o amerikiečių pirkėjai apie juos nežinojo.

Pavyzdžiui, 1911 m. Hondūro prezidentas „United Fruit“ padovanojo visas geriausias bananų plantacijas. Tačiau konkurentai iš Cuyamel kompanijos (taip pat amerikiečiai) nemiegojo: nuvertė prezidentą, pakeisdami jį savo marionete, kuri jiems perdavė bananų plantacijas.

1928 metais Kolumbijos bananų rinkėjai pareikalavo, kad „United Fruit“ suteiktų jiems bent vieną laisvą dieną per savaitę. Kolumbijos policija, kuriai sumokėjo bendrovė, buvo atvesta siekiant numalšinti streiką ir nužudė iki 2000 žmonių. Kiti užsičiaupė ir greitai nuėjo rinkti bananų.

1929 m. „United Fruit“ įsigijo savo pagrindinį konkurentą „Cuyamel“ ir pradėjo kontroliuoti 60% bananų eksporto į JAV. Jie Pietų Amerikoje žudė profesinių sąjungų lyderius, papirko politikus ir policininkus, beveik niekur nemokėjo mokesčių. Kai kuriose šalyse (pvz., Kosta Rikoje ar Kolumbijoje) pagrindinė institucija buvo „United Fruit Company“, o ne vietos valdžia.

1953 m. Gvatemalos prezidentas Arbenzas, atidavė „United Fruit“ nepanaudotas bananų plantacijas vietiniams nuskurdusiems valstiečiams ir pasiūlė įmonei kompensaciją. Įmonė pareikalavo 25 kartus daugiau pinigų, todėl savaime aišku, prezidentas ją pasiuntė kuo toliau. Tada „United Fruit“ tiesiog užsakė perversmą už priimtiną kainą: susitarė su CŽV ir finansavo karinę invaziją į Gvatemalą. Pagrindinė motyvacija buvo ta, kad bananai lentynose amerikiečiams nepabrangtų, nes jie tapo milijonų jankių mėgstamu delikatesu.

CŽV samdiniai nuvertė Arbenzą ir į sostą pasodino diktatorių Armasą. Dėl to Gvatemaloje kilo 36 metus trukęs pilietinis karas ir vėliau žuvo 200 tūkst. Tačiau bananai amerikiečiams nepabrango. Tai pasirodė sėkminga demokratizacija.

Nuo tada visi Centrinės ir Pietų Amerikos prezidentai bijojo ištarti žodį ir bananus atiduoda beveik už dyką.

„United Fruit“ bananų rinkėjams mokėjo centus ir nė cento neprisidėjo prie „bananų respublikų“ biudžetų. Dėl menkiausio nepasitenkinimo surinkėjai buvo nužudomi, o lavonai būdavo išmesti į jūrą.

JAV visuomenė su džiaugsmu pirko bananus su nuolaida.

Bet laikai pasikeitė.

Teigiama, kad „United Fruit“ buvo visiškai pamišusi ir papirkinėjo pareigūnus Hondūre, kad sumažintų bananų eksporto mokesčius. 1975 metais kariškiai nuvertė kompanijos protežą Gvatemaloje – diktatorių Lopezą Arellano.

Tais pačiais metais Niujorke iš dangoraižio iššoko įmonės vadovas Eli Black (biuras jau vadinosi United Brands).

Bendrovė buvo tyliai pervadinta į „Chiquita“. O šios firmos bananus, aš matau litukrijos prekybos centruose.

Kažkaip viskas jau pamiršta: kaip ši korporacija nuvertė prezidentus, įvedė vergų darbą ir dėl to mirė šimtai tūkstančių žmonių.

Čia jiems pasisekė: krauju perpumpuoti bananai neturi savo skonio. Jie tokie mieli ir mėgstami. Bananų respublikoje.