Valstybės biudžete atsiradusi skylė paveikė vyriausybės planus: nuspręsta "Harmony Link" energijos jungtį tiesti sausumoje, o ne jūros dugne, kaip planuota iš pradžių

Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-07-17 22:13:00, skaitė 1609, komentavo 3

Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai "Litgrid" ir PSE pasirašė susitarimą, pagal kurį planuojama nutiesti liniją tarp naujos Gižų pastotės Vilkaviškio rajone ir Elko pastotės Lenkijoje, Norkų ir Vygrių pastočių, taip pat rekonstruoti liniją tarp Ostrolenkos ir Elko. Antžeminės energetikos jungiamosios linijos trasa iš dalies bus nutiesta palei "Rail Baltica" geležinkelį ir "Via Baltica" greitkelį.

Tačiau iš tikrųjų tai tik skamba logiškai. Iš tikrųjų, norėdamos įgyvendinti savo planus, "Litgrid" ir PSE iki šių metų pabaigos turi priimti finansinį ir investicinį sprendimą, kuriuo Lietuva ir Lenkija patvirtins savo įsipareigojimus finansuoti ir įgyvendinti projektą. Planuojama, kad 2026 m. bus paskelbtas konkursas rangovui parinkti, o antžeminė linija bus prijungta iki 2030 m. pabaigos.

Tuo pat metu nuo 2019 m. pradžios buvo vykdomi projekto parengiamieji darbai, o statybas buvo planuojama baigti 2025 m. Pradėjus eksploatuoti jungtį, Lietuva galėtų importuoti ir eksportuoti elektros energiją vieningoje Europos energijos rinkoje.

Visa tai vyksta Latvijos, Lietuvos ir Estijos pareiškimo apie ketinimą pasitraukti iš BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos) vieningos energetikos sistemos kontekste. Šią rekomendaciją šalys NATO pateikė dar 2017 m., o patį pasitraukimą iš pradžių buvo planuojama įgyvendinti įvedant jungtis su Lenkija.

Tačiau dabar visiškai aišku, kad "Harmony Link" įgyvendinimas greičiausiai kelia abejonių. Be to, skubėjimas pasitraukti iš BRELL gali turėti ne tik ekonominių pasekmių Baltijos šalims, bet ir prisidėti prie energetikos krizės: parengiamieji darbai ir infrastruktūros statyba dar nebaigti, o prisijungti prie Europos elektros tinklų jos planuoja jau 2025 m. pirmąjį ketvirtį.