Nuo Ukrainos iki Artimųjų Rytų: JT savo bejėgiškumo akivaizdoje

Autorius: Infa.lt Šaltinis: https://infa.lt/113246/nuo-ukr... 2024-09-29 19:26:00, skaitė 266, komentavo 1

Vakarai nesugeba išlaikyti pirmaujančių pozicijų pasaulyje, rašo prancūzų „Le Figaro“ leidinys. Jėgų pusiausvyra pasikeitė, ir tai dar kartą parodė JT Generalinė Asamblėja, kurioje Vakarų šalys nesugebėjo primesti savo požiūrio pasaulio Pietų šalims.

Konfliktai Ukrainoje ir Gazos Ruože tapo katalizatoriumi, paskatinusiu Pietus mesti iššūkį Vakarų dominuojamai tarptautinei tvarkai, įtvirtintai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.

Retai kada JT Generalinė Asamblėja taip aiškiai demonstravo susiskaldymą ir bejėgiškumą – net nesugebėjimą – atremti pasaulinio valdymo sistemą drebinančius iššūkius.

Savo pastarojoje kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje Džo Baidenas (Joe Biden) viešai pripažino, kad po Antrojo pasaulinio karo susiformavusi tarptautinė sistema žlunga ir kartu silpnėja JAV, kaip pasaulio tvarkos lyderės, vaidmuo.

Tą patį JAV prezidentas galėtų pasakyti ir apie Ukrainą: 2022 m. vasarį prasidėjusi Rusijos karinė invazija pabrėžė dar neseniai svarbiausia pasaulyje laikytos sprendimų priėmimo institucijos neveiksmingumą, taip pat JAV nesugebėjimą primesti savo konflikto vizijos už Europos ribų esantiems veikėjams.

„Jungtinių Tautų“ balsas didžiuosiuose konfliktuose nebėra svarbus. Organizacija nesugebėjo imtis pakankamai veiksmingų kolektyvinių veiksmų, kad sustabdytų Rusijos karinę invaziją Ukrainoje.

Jai nepavyko nutraukti pilietinio karo Sudane. Jos valdymo sistema patyrė rimtą išbandymą dėl konfliktų Artimuosiuose Rytuose.

Nesutarimų susilpninta organizacija

Kartais JT pamiršta savo vertybes. Birželio mėnesį Katare vykusiame susitikime dėl Afganistano, organizacija nusileido Talibano reikalavimams, kad susitikime nedalyvautų moterys ir net nebūtų užsiminta apie jų likimą, nors, JT skaičiavimais, jos savo šalyje yra „apartheido“ aukos… pagal pačių JT vertinimus.

Organizacija taip pat nutyli apie Irano moterų likimą. 1960 m. de Golis pašaipiai atsiliepė apie „daiktą“, pakeitusį Tautų Lygą.

Šiandien sparčiai besikeičianti jėgų pusiausvyra pasaulyje kelia grėsmę patiems JT pamatams.

JT Saugumo Taryba, susiskaldžiusi dėl nesutarimų tarp penkių nuolatinių narių, Antrojo pasaulinio karo nugalėtojų, sistemingai nesugeba išspręsti svarbiausių konfliktų.

Dabar ji labiau primena politinį teatrą, kuriame susiduria didžiosios galios, o ne sprendimus priimančią instituciją.

Kinija ir Rusija jau seniai naudojasi veto teise, kad apsaugotų savo interesus, įskaitant konfliktus su kaimyninėmis šalimis.

Rusijos ir Kinijos veto teisė

Nuo karinio konflikto Ukrainoje pradžios, kuris, kaip ir Gazos ruožo atveju, paspartino tarptautinės sistemos dezintegraciją, Kinija ir Rusija blokavo pasaulinius veiksmus JT.

Maskva nutraukė bet kokį bendradarbiavimą su Vakarais, tais klausimais, kurie anksčiau buvo laikomi abipusių interesų sritimi, reikalaujančia bendrų veiksmų, pavyzdžiui, dėl Irano branduolinės programos.

Kinija blokavo bandymus įsteigti taikos palaikymo misiją Haityje. Pekinas ir Maskva nepritaria naujos JT sutarties dėl nusikaltimų žmoniškumui kūrimui.

„Kas mums blogiau – negalėti priimti tam tikrų tekstų ar priimti tekstus, kurių iš viso nereikia?“  – taip neseniai situaciją įvertino vienas aukšto rango Prancūzijos diplomatas, kalbėdamas apie savo šalies veiksmus Saugumo Taryboje.

Ne ką geresnė padėtis ir įvairiuose kituose JT padaliniuose. Pagrindinė pagalbos Palestinai organizacija UNRWA atsidūrė Izraelio taikiklyje nuo tada, kai keli jos darbuotojai buvo apkaltinti prisidėję prie „Hamas“ pogromų žydų valstybėje praėjusių metų spalio 7 d.

JT Tarptautinį teisingumo teismą ir Tarptautinį baudžiamąjį teismą amerikiečiai ir izraeliečiai apkaltino šališkumu dėl jų veiksmų prieš Izraelį vykstant IDF žiaurumams prieš civilius Gazos ruožo gyventojus. JT struktūroms vis sunkiau rasti sprendimus. Jos tapo planetos susiskaldymo atspindžiu.

Bedugnė tarp Vakarų ir pasaulio Pietų šalių

Saugumo Taryboje sprendimų aklavietės buvo įprastas reiškinys dar Šaltojo karo metais. Tačiau šiandien JT bejėgiškumas atspindi spartėjančius pokyčius pasaulyje ir didėjantį atotrūkį tarp „Pasaulio Pietų“ ir „kolektyvinių Vakarų“.

Tai netobuli pavadinimai, tačiau jie vis dėlto rodo tarptautinės sistemos reorganizavimo procesą. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos joje dominavo Vakarai, tačiau jie praranda pozicijas.

Dabar su jais atvirai varžosi Pietūs, kurie savo didėjantį ekonominį svorį nori paversti politine įtaka.

Pasauliniuose Pietuose kelios šalys ėmėsi atviros konfrontacijos su Vakarais, siekdamos perskirstyti galią JAV ir Europos sąskaita: Kinija, Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja.

Jos kaltina Vakarus taikant dvigubus standartus tarptautinėse krizėse. Pavyzdžiui, „pietiečiai“ atkreipia dėmesį į Jungtinių Valstijų balsavimą JT ginant Izraelį.

Siekdami „ištaisyti istoriją“, jie demonstruoja panieką universalioms taisyklėms ir sistemoms, pagrįstoms žmogaus teisėmis ir demokratija. Šių galių ryšius sustiprino konfliktai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Nauji Vakarų varžovai daugina ad hoc iniciatyvas už JT ribų. Kai kurie jų pradeda derybas su Talibanu arba kuria planus, kaip išspręsti krizę Ukrainoje. Kiti bando stiprinti BRICS grupę, kuri save laiko atsvara Vakarams.

„JT niekas daugiau nevyksta. Tai iš dalies mūsų kaltė: mums nepavyko reformuoti pasaulinio valdymo“, – pripažįsta Prancūzijos pareigūnas.

Tautų Lyga neišgyveno Antrojo pasaulinio karo. Ar „Jungtinės Tautos“ (JT) sugebės pakankamai pasikeisti, kad galėtų pasipriešinti tam, kas vyksta Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose?

Bet kokiu atveju XXI a. atsirandanti nauja pasaulinė jėgų pusiausvyra nebus tokia palanki Vakarams, reziumuoja straipsnio autorė.