Smurtą prieš vaikus uždrausti nesunku

Autorius: Blogeris Zeppelinusas Šaltinis: https://www.facebook.com/bloge... 2017-02-06 08:58:34, skaitė 2637, komentavo 1

Smurtą prieš vaikus uždrausti nesunku. O ką darysime su vaikų smurtu?

Perskaičiau džiugią naujieną – nesibaigiančių leftistų propagandinių atakų ugnyje besiblaškantys Seimo nariai pagaliau priėmė saliamonišką sprendimą dėl Vaikų teisių įstatymo pataisų, iš naujo suformuluodami išplaukusias Šakalienės-Majausko projekto nuostatas, sudarančias galimybę pasodinti kokius 40% Lietuvos tėvų.

Nauju pasiūlymu fizinis smurtas apibrėžiamas kaip „tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės, sukeliantys tam vaikui skausmą, žalą arba pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui“. Taip pat įstatyme būtų įrašoma, kad „draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes“.

Papildomai Seimo Savižudybių prevencijos komisija dar siūlo nustatyti, kad kaip smurtas būtų apibrėžiama ir vaiko nepriežiūra.

Vienžo, leftistinis Bernevarneto garvežys, pakurstytas sadisto kalėmščiko nukankinto Kėdainių berniuko kauleliais, važiuoja toliau. Panašu, kad už poros savaičių ta nevienareikšmė įstatymo pataisa – vienokiomis ar kitokiomis formuluotėmis – bus priimta.

Man tiks smalsu, ar susirūpinę dėl smurto prieš vaikus absoliutaus uždraudimo gerbiami seimūnai nepamirš palikti nedidelę išimtį ir taip pasirūpinti galimybėmis kovoti su …vaikų smurtu!

Nes absoliutus draudimas „tiesioginiais ar netiesioginiais tyčiniais fiziniais veiksmais prieš vaiką sukelianti tam vaikui skausmą, žalą arba pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui“ gali visiškai atimti galimybę policijai, mokymo įstaigų personalaui ar pilietinės visuomenės aktyvistams greitais ir efektyviais veiksmais nutraukti smurtinius pačių nepilnamečių veiksmus bendraamžių, jaunesnių ar vyresnių asmenų atžvilgiu.

Juk tos nukvakusios supermamytės ir jų supermamyčiai, masiškai užflūdinę feisbuką savo isterikomis dėl „skriaudžiamų vaikučių, kuriuos pikti dėdės nori mušti“, kalbėdami apie vaikus paprastai įsivaizduoja 3-5 metų bamblį. Mat tokio amžiaus vaikus dažniausiai turi jie patys.

Tuo tarpu teisiškai „vaikas“ Lietuvoje yra suprantamas, kaip žmogus iki 18 metų!

Kaip atrodo tokie dvimetriniai vaikai su vešliomis barzdelėmis galima pasižiūrėti nuėjus į kokį populiarų naktinį klubą. O kai tokie vaikučiai vidurnakčiais grįžta iš pasilinksminimų, padoriam piliečiui jų kelyje geriau nepasitaikyti. Kriminalistai žino, kad patys žiauriausi ir neprognozuojami smurtautojai yra susibūrę gaujomis 15-17 m. nepilnamečiai, iš kurių galima tikėtis nemotyvuotos agresijos priepuolių.

Tai ar nederėtų priminti seimūnams, kad formuluodami tas įstatymo nuostatas nepamirštu palikti aiškią ir konkrečią išlygą:

„Smurtu nelaikomi teisėsaugos pareigūnų, mokymo įstaigų personalo, tėvų ir pilietinės visuomenės aktyvistų taikomos vaikams fizinio poveikio priemonės, kuriomis siekiama nutraukti arba užkardyti vaikų veiksmus, keliančius grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar žalą garbei ir orumui“

Nes nepalikus tokios išimties po kurio laiko galime susidurti su absurdiškomis situacijomis, kuomet teisėsaugos pareigūnai negalės apginti žmonių nuo nepilnamečių nusikaltėlių siautėjimo, nes patys bijos patekti į ikiteisminį tyrimą smurto prieš vaikus byloje kaltinamųjų statuse.

Tas pats gali nutikti ir mokyklose, kur susikišę rankas į kišenes pedagogai stebės, kaip mažamečiai chuliganėliai muša ir žaloja vaikus. Stebės – bet nesikiš, nes kišti rankas prie vaiko vienareikšmiai reikš „smurtą“, už kurį sodinama. Blogiausiu atveju – jeigu vienas vaikas užplampins kitą – juos atleis iš darbo, bet nepasodins.

O štai jeigu koks neabejingas karštakošis mokytojas nebeišlaikys ir žiebs nepilnamečiui smurtautojui per ausį, kad atsipeikėtu ir neskriaustų kitų vaikų, jo namai artmiausius kelis metus bus kalėjimas.

Žinoma, po vieno kito skandalo, kuomet girti septyniolikmečiai vaikučiai užlampins kokį žmogelį tiesiog policijos akivaizdoje arba trylikamečiai išžagins bendraklasę mokyklos aktų salėje mokytojų akyse, įstatymą pataisys arba suformuos „teismų praktiką“.

Bet kam to laukti? Negi negalima iškart numatyti ir aiškiai suformuluoti, nepaisant supermamyčių isterikos?

Beje, man būtų smalsu išvysti tokios supermamytės reakciją, kuomet koks piktas bamblys iš asocialios šeimos smėlio dėžėje geležiniu kastuvėliu pradės kapoti per per galvą jos atžalėlei, o jo tėvelis piktai baubs rankas tiesiančiai tą kastuvėlį atimti mamai : „Nelįsk, tegul bachuriukai patys išsiaiškina. Nedrįsk smurtauti prieš mano vaiką“.

Arba kai jos mergaitė, grįžusi iš mokyklos verkdama papasakos, kad klasiokai numovė jai kelnaites ir kišo pagaliuką ten, „kur negalima“, o mokyklos direktorius paaiškins, kad būtinai nusiųs tuos vaikus pas mokyklos psichologą, kad paaiškintu, jog taip elgtis negalima. O jokių fizinio poveikio veiksmų prieš tuos vaikus imtis jis negalėjo, nors ir matė, kaip jie tempėsi mergaitę.

Kokios mintys apie smurtą tuomet kils jos tuščioje galvoje?