Vilniaus mere Šimašiau, šunis Vilniuje reikia vedžioti ne pagal ponų užgaidas, bet kaip Talmūde pasakyta. „Ivairių genetinių kompozicijų ateities lietuvio“ pasivaikšiojimas po Vilniaus Bernardinų parką

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.lt/20... 2017-05-14 13:59:05, skaitė 4007, komentavo 2

Prieš kelis metus Vilniaus Bernardinų (Sereikiškių, Jaunimo) parke įvyko rekonstrukcija: kai ką nukirto, kai ką pasodino, augalų prikaišiojo, net pavadinimus lotyniškus šalia įbedė. Einu sau ir grožiuosi parku aš, toks senstelėjęs ateities lietuvis, Europos Komisaro Vytenio Andriukaičio žodžiais iš „įvairių genetinių kompozicijų“ padarytas.

Pasak išmintingojo komisaro Andriukaičio - „Didžiulis uždavinys suklijuoti lietuvybę iš įvairių kompozicijų“. O štai aš jau XX amžiuje toks ateities lietuvis "iš įvairių genetinių kompozicijų buvau suklijuotas”! Ne proseneliai ir seneliai, su visomis senelėmis, o tikri andriukiaičiai-genetiniai inžinieriai, tikri Nostradamai pas mane buvo!

Taigi, einu dešinėn, ir apsidžiaugia mano lenkiškoji „genetinės kompozicijos dalis“ - ten auga „biało-czerwony“ (baltai-raudonos, lenkų valstybinės vėliavos spalvos) tulpės „Lech Wałęsa“ (Lechas Valensa, „Solidarumo“ lyderis, Nobelio Taikos pramijos laureatas).

Toliau einu ir matau: mindo vilniečiai žoles, trypia gėles, futbolą ant gazonų spardo, dekoratyvinių krūmų ir medžių šakeles laužo, tada apsidžiaugia mano rusiškoji „genetinės kompozicijos dalis“, kur nuo Dnepro, nuo laukų neaprėpiamų, kuriais tik eik ir mindyk, trypk, kiek tinkamas, vis tiek visko neištrypsi ir visko nenugremši. Ir cerkvė tolėliau dar matyti, žodžiu, visiškas gėris tai mano rusiškai – baltarusiškai „genetinės kompozicijos“ daliai.

O ten toliau, prie seno seno ąžuolo, kurį dar nuo kūdikystės menu, kurio giles dar trumpakelnis būdamas rinkau, geriau visai būčiau nėjęs, nes ten baisų diskomfortą patyrė mano žydiškoji „ateities lietuvio genetinės kompozicijos dalis“, kai pamatė užrašą, Šimašiaus nesenai įtaisytą, kuris leidžia šiame parke palaidus šunis vedžiotis.

100 Talmūdo įstatymų sąvade, "Šulchan Aruch" vadinamame, yra viskas aiškiai apie šunų laikymą pasakyta:

Įsakymas 49.

Laikyti piktą šunį, kuris kandžioja žmones, žydui draudžiama, jeigu šitas šuo nepririštas ant grandinės, bet tai turi galią tik ten, kur gyvena vieni žydai. Priešingai, kur gyvena ir akumai (gojai), ten žydui leidžiama laikyti piktą šunį (ne ant grandinės).

Tiesa, ten užraše pasakyta, kad palaidi gali būti tik „socializuoti šunys“. Bet, gerbiamas mere Šimašiau, iš kur man ir mano „genetinei kompozicijai“ žinoti, kad tas šuo „socializuotas“ ir nesukandžios visų mano kitų genetinių kompozicijų? Jei šuniui ant uodegos būtų pririštas koks atšvaistas, ar lemputė, stop signalas, tai žinotum, kad jis socializuotas. O dabar? Šuo kalbėti nemoka, o paklaustas šeimininkas siunčia na... Eilinis pilietis gi neims visų iš eilės na... klausyti!

Na, sakau, eisiu skaityti visų 613 Talmūdo įstatymų, ten tikrai bus kas nors apie šunų socializacija parašyta, gal Šimašius kažką iš rabinų Hanuką degdamas sužinojo, ar savo patarėjo išklausinėjo. Perskaitęs Talmūdą būtinai parašysiu, kurioje ten Mišnoje apie tai pasakyta ir rabinų paaiškinta.

Aš tuo tarpu, su savo "įvairių genetinių kompozicijų" žmona neinu ten, kur Šimašius šunis parke socializuoja, pasaugosiu savo ir jos „genetines kompozicijas“, kad jų mums nenugraužtų koks nors buldogas ar Tibeto mastifas, gerai šunų socializacijos kurso neįsisavinęs.