NATO filmas garbina Nacistų bendražygius Žydų žudikus

Autorius: Ramūnas Alaunis Šaltinis: https://www.facebook.com/ramun... 2017-07-27 20:09:21, skaitė 3202, komentavo 4

Naujame NATO sukurtame propagandiniame filme „Miško broliai: kova už Baltijos šalis“ iškilmingai menami Nacistų kolaborantus, kurie žudė Žydus holokausto metu.

NATO sukurtame propagandiniame filme vaizduojami antitarybiniai partizanai  - „Miško Broliai“, kaip „laisvės kovotojai".

Dokumentinis filmas pasižymi dramatiškomis mūšio scenomis lydimomis Holivudinė muzika, kuriose rodoma su Nacistais susijusi ginkluota grupė, žinoma kaip „Miško Broliai“, užpuolanti ir nužudanti tarybinius karius. 

NATO sukurtas dokumentinis filmas „Miško broliai“ pradėtas rodyti 2017 liepos 11 dieną.
https://www.youtube.com/watch?v=h5rQFp7FF9c

Dokumentinis filmas apima interviu su buvusiais partizanų kovotojais ir jų šalininkų atstovais ir netgi pabrėžia šiuolaikines Lietuvos kariuomenės specialias pajėgas vaizduojančias jas kaip didvyrius kovoje prieš Rusiją.

Aštuonių minučių filme net neminima, kad daugelis „Miško Brolių“ anksčiau kovojo Vokietijos Adolfo Hitlerio nacistinio režimo vardu. Antikomunistiniais partizanais daugiausia buvo buvę SS dalinių kariai.

Garsus Baltijos šalių Žydų istorikas Davidas Katzas sako, kad šis filmas „akivaizdžiai garbina Hitlerio pajėgas Rytų Europoje. NATO peržengia liniją siūlydama Nacistinėms pajėgoms, tokioms, kaip Latvijos SS daliniai savo moralinį įteisinimą.“ 

Norėdama prisijungti prie SS Latvijos nacistinių dalinių nauji „partizanų kovotojai" turėdavo prisiekti Vokietijos Hitleriui. 

NATO „Miško brolių" garbinimas yra giliai nerimą kelianti problema, nevykęs Rytų Europos ultra-nacionalizmo ir holokausto revizionizmas," sako istorikas Davidas Katzas.

Daugelis „Miško brolių" narių „buvo buvę fašistai, įskaitant kai kuriuos žudikus 1941 metais dalyvavusius Latvijos holokausto genocide," paaiškino Katzas. 

„Miško Brolių" grupuotės paskirtis buvo sulaikyti Tarybų Sąjungos kariuomenės judėjimą į Vakarus (sąjungoje su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Didžiąja Britanija ir sąjungininkais), kuri galėjo išlaisvinti mirties stovyklas Vakaruose," sakė istorikas Katzas.

„Tai, kad ne visi SS dalinių nariai buvo žudikai - šalies žydai jau daugiausia buvo sunaikinti, kai buvo sudaryti šie vienetai - neturi reikšmės. Jei jie ir aptiko pasislėpusį Žydą, jie jam nepadėjo.“ sako istorikas Katzas.

Efraimas Zuroffas, žinomas anti-Nacistų aktyvistas ir istorikas taip pat pasmerkė NATO filmą „Miško Broliai". „Problema, susijusi su NATO filmo „Miško broliai" rodymu yra ta, kad šie žmonės pristatomi kaip tikrieji herojai su nepriekaištinga praeitimi, kai iš tikrųjų daugelis jų holokausto metu žudė Žydus", sakė Zurofas.

Istorikas Katzas pažymėjo, kad tarp "Miško Brolių" nužudytų civilių buvo Lietuviškieji kolektyvinių ūkių organizatoriai tarybų Lietuvoje prižiūrimi tarybinės valdžios. Tačiau, klausimas: kas davė „Miško broliams“ moralinę teisę žudyti civilius Lietuvoje?

Istorikas Samuelis D. Gruberis taip pat pažymėjo, kad „didelės pinigų sumos buvo išleistos tam, kam būtų išsaugotos vietos Lietuvoje susijusios su „Miško Broliais" kurių daugelis iš jų buvo fašistų kolaborantai ir „Žydšaudžiai“, kurie pabėgo į miškus 1944 metais, kad išvengtų Tarybinės kariuomenės puolimo.“

NATO filmas „Miško broliai“ nėra pirmas filmas, kai buvo reabilituojama su Nacistais susijusi antikomunistinė partizanų grupuotė. JAV dienraštis „The New York Times" tą patį darė 2014 m. Niujorko kino teatre pristatydamas dokumentinį filmą „Nematomas Frontas“ (The Invisible Front),
https://www.youtube.com/watch?v=YeCpCorUPyM&t=21s

„Dvigubo genocido“ mitas

Istorikas Katzas pabrėžė, kad „NATO gudrybės dokumentiniame filme „Miško Broliai“ tarnauja „dvigubo genocido" srovei, apie kurią Vakaruose vis dar mažai žino."

Dvigubas genocidas reiškia istorinio revizionizmo formą, kurioje Nacistinės Vokietijos nusikaltimai ir Tarybų Sąjungos nusikaltimai vaizduojami kaip tolygūs. Dabartinė plačiai paplitusi pozicija ne tik tarp neofašistų, bet ir tarp daugelio konservatorių ir liberalų, panaši kokia yra ir Vakaruose – reabilituoti Nacistų nusikaltimus prieš žmoniją, kuriuos vykdė Nacistai ir tuo pačiu metu smarkiai smerkti Komunistų vykdytus nusikaltimus.

Tačiau, „Hitlerio sąjungininkai ir Vakarų sąjungininkai nebuvo tolygūs ir gėda NATO aljansui už jo ultra-nacionalistinius bandymus, įsitvirtinusius ekstremizmo, rasizmo ir antisemitizmo srityse, kuriais siekiama perrašyti istoriją," sakė istorikas Katzas.

Tarybų Sąjunga Antrojo pasaulinio karo metu prarado daugiau žmonių nei bet kuri kita šalis. Daugiau, nei 26 milijonai tarybinių žmonių, iš kurių beveik 9 milijonai kareivių žuvo šiame kare. Net JAV dienraštis "The Washington Post" 2015 m. pripažino: "Tarybų Sąjunga išgelbėjo pasaulį nuo Hitlerio."

Tačiau šiandien Rytų Europos šalių vyriausybės aktyviai perrašo šią istoriją.

Latvija yra viena iš kelių šalių, kurios priėmė „Raudonuosius įstatymus", pažymėjo Katzas. Jis sakė, kad tai yra „gėdinga" politika, kuri kelia grėsmę kalėjimu tiems, kurie kalba prieš falsifikuotą lygiavertiškumą, kuris vaizduoja Nacistų ir Tarybų Sąjungos nusikaltimus „tolygiais".

„Dabartinėje Rytų Europos politikoje ir iš tikrųjų platesnėje Rytų ir Vakarų geopolitinėje scenoje bandymai apie tai kalbėti yra greitai nutildomi fiktyviais kaltinimus, kad tie, kurie apie tai klaba yra Rusijos prezidento Putino agentai, todėl NATO turėtų ginti prarastą žodžio laisvę ir demokratiją šiose Rytų Europos šalyse," sakė Katzas.

Savo ruožtu Rusija išreiškė protestą dėl filmo „Miško Broliai“. Nuolatinė Rusijos misija prie NATO iškart sukritikavo šį filmą: „Dar vienas gėdingas bandymas perrašyti istoriją ir šlovinti negarbingus buvusius SS kovotojus ir nacionalistus tarnauja politiniam pasakojimui". 

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pasmerkė šį filmą kaip „istorijos iškraipymą", pažymėdama, kad „Miško Broliai" buvo ‚fašistinės liekanos", kurias rėmė Vakarų žvalgybos agentūros prieš Tarybų Sąjungą.

„Miško Broliai“  - Lietuviškieji „partizanai“

Skirtingai nuo Estijos ir Latvijos, kur vokiečiai šaukė vietinius gyventojus į Vokietijos SS karines struktūras, Lietuva neturėjo savo atskiro Lietuviško Vokietijos SS dalinio. 1944 metais Vokietijos Nacistų valdžios institucijos sukūrė prastai aprūpintas, bet 20,000 kovotojų stiprias „Lietuvos teritorinės gynybos pajėgas" vadovaujamas generolo Povilo Plechavičiaus kovai su Antano Sniečkaus vadovaujamais tarybiniais partizanais. Vis dėlto, Vokiečiai greitai suvokė šią jėgą kaip nacionalistinę grėsmę savo okupaciniam režimui. Todėl 1944 m. gegužės 15 d. vyriausioji Lietuvos teritorinės gynybos pajėgų vadovybė buvo suimta, o generolas Plechavičius buvo deportuotas į koncentracijos stovyklą Salaspilyje, Latvijoje. Tačiau apytiksliai pusė likusių pajėgų sukūrė partizaninius vienetus ir išsiskirstė į kaimus ruošdamiesi partizaninėms operacijoms prieš Raudonąją armiją artėjant Rytų frontui.

Partizanų vadinamų „Miško Broliais“ operacijos Estijoje ir Latvijoje pagrinde rėmėsi Adolfo Hitlerio įsakymu išvesti visas Vokietijos pajėgas iš Estijos 1944 m. rugsėjo viduryje. Hitleris leido visiems Estijos kariams, visų pirma 20-jai SS divizijai (1-ajai Estijos), pasilikti ir ginti savo namus. Daugelis Estijos ir Latvijos SS divizijos karių. bei Vokiečių likučiai išvengė būti paimti į nelaisvę Kurliandijoje ir tęsė kovas kaip „Miško broliai“ ir po Antrojo pasaulinio karo. 

1940-ųjų pabaigoje ir 1950-ųjų pradžioje „Miško Broliams" techninę, logistinę, žvalgybos ir materialinę pagalbą tiekė Didžiosios Britanijos (MI6), Amerikos ir Švedijos slaptosios žvalgybos tarnybos.

Niurnbergo karo tribunolas Vokietijos SS dalinius pripažino kaltais dėl karo nusikaltimų ir kitų žiaurumų ir po karo SS paskelbė nusikalstama organizacija.

Tačiau, prasidėjus Šaltajam Karui, 1950 rugsėjo 1 d. JAV Karo Pabėgėlių Komisija išteisino Estijos ir Latvijos SS dalinius ir padarė išvadą, kad „Estijos ir Latvijos SS divizijos turėtų būti laikomos atskiromis ir skirtingomis savo tikslais, ideologija, veikla ir naryste ir turėtų būti atribotos nuo Vokietijos SS divizijos, todėl Komisija laikosi nuomonės, kad jie nėra JAV vyriausybei priešiški judėjimai.“

2004 metais Latvijos vyriausybė patvirtino, kad Latvijos Legionas, kurį visų pirma sudarė 15-oji ir 19-oji Latvijos Vokiškieji SS daliniai, nebuvo nei nusikalstama, nei kolaboracionistinė organizacija.