Afganistanas – narkotikų kraštas

Autorius: Evrimas Bunas Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/02/afga... 2015-02-02 10:38:40, skaitė 3566, komentavo 1

Afganistanas - opijaus aguonų laukai | foto: REUTERS/Ahmad Masood

Liūdna, bet faktas. Afganistanas, tapęs pirmuoju, amerikiečių oro operacijų po rugsėjo 11-osios terakto taikiniu, praėjus 14-ai metų pavirto opijaus aguonų lauku.

Jūs paklausite – kodėl dienotvarkėje vėl iškilo Afganistano klausimas? Juk pastaraisiais metais mes jau įpratome prie to, jog pajuntame šoką nuo visko, ką mums tenka sužinoti iš žurnalistų, dirbančių Afganistane, ar afganų oficialių asmenų.

Tačiau neseniai, žurnale „Rolling Stone“ pamačiau Matthieu Aikins straipsnį. Ir snūdą lyg ranka nuėmė! Straipsnis pristatė klasikinį daugeliui žinomos patarlės pavyzdį: „Iš dviejų blogybių rinkis mažesnę“. Kažkaip savaime kilo klausimas: „Gal būtų buvę geriau, jei liktų Talibanas?“. 2000-aisias Talibanas uždraudė narkotikus. Bet aš tučtuojau pasistengiau nuvyti šalin šią mintį.

Realybė tokia , kad vieninteliais, kas gavo naudos iš šio kruvino karo Afganistane, tapo narkotikų baronai. Čia akivaizdžiai. Per pastaruosius 14 metų šios šalies dalis pasaulinėje opiumo gamyboje padidėjo iki 90%. Tai 50% daugiau, nei periodu iki 2000-ųjų metų. Afganistanas aplenkė net Mianmarą.

JT vertinimu narkotikų prekyba sudaro 15% Afganistano ekonomikos. 10% Afganistano gyventojų – narkomanai. Šis skaičius dukart didesnis už pasaulio vidurkį.

Pastebėsime, jog korupcija ir kyšininkavimas šioje šalyje – dalis politinės kultūros. Apie tai, jog Hamid Karzai ir jo šeima yra giliai įtraukti į korupciją, man tapo žinoma asmeniškai nuo vieno iš Karzai šeimos narių, dirbusio amerikiečių Valstybės departamente. Kitaip tariant, padarykime prielaidą, mums tapo aišku, jog bendradarbiaudama su narkobaronais, afganų vadovybė leidžia kontrabandinę prekybą ir narkotikų gamybą. Tada ką sakyti apie NATO pajėgas, kurios keletą metų iš eilės buvo Afganistane ir, taip sakant, gynė bei saugojo šią šalį? Kaip esant keletui tūkstančių tarptautinių stebėtojų, kariškių, Afganistanas tik 2014-aisiais sugebėjo pagaminti 6400 tonų opijaus?

Principas „skęstantis ir už šiaudo griebiasi“, o taip pat taktika, kuriai esant Vakarai, kiekvieną kartą gelbėdamiesi nuo nedraugų, puola į dar didesnio priešo glėbį, ko pasekoje prisikuria naujų priešų, iš tikro verčia pasijusti kvailai. Afganistanas, Irakas, Sirija.. rezultatas visada tas pats.

Bet kuriuo atveju, su opijumi, parduodamu Vakarų „netikėliams“ (netikintiems Alachu ir ir pranašo Mahometo misija – vert.past), Afganistanas – tai šalis turinti aukštą gerovės lygmenį. Savo straipsnyje Eikinsas pateikė paprastus apskaičiavimus. Opijaus gamybos procesas, nuo vargšo fermerio Afganistane iki nelaimingo narkomano, norinčio nusipirkti vieną gramą heroino Amsterdame, yra labai brangus. Bet viso to pasekoje, ir vargšas fermeris, ir nelaimingas narkomanas lieka pralaimėjusiais.

Pavyzdžiui, už 5 kilogramus opijaus fermeris gauna 600 dolerių. Tačiau pusė kilogramo heroino, pagaminto iš tų penkių kilogramų opijaus rinkoje parduodami jau už 150 tūkstančių dolerių! Ir prie viso to niekas nežino į kieno kišenes patenka tie 149,4 tūkstančių dolerių, pakimbančių ore tarp gamintojo ir vartotojo.

Akivaizdus vienas faktas. Afganistanas – tai palanki opijaus gamybai šalis. Bandyti neigti ar išvengti šios gamtos realybės, žinoma nėra protinga. Opijus naudojamas ne tik heroino ar kitų priklausomybę iššaukiančių medžiagų gamyboje. Ar tai ne stebuklingas augalas dovanotas žmogui gamtos?

Kokius vaistus mes šiandien bepaimtume, nepriklausomai nuo to, kaip jie parduodami – su receptu ar be – jo sudėtyje mes rasime morfiną, gaunamą iš opijaus, ar panašias chemines medžiagas.

Argi tai utopija – legalizuoti opijaus gamybą Afganistane ir stimuliuoti farmacinių kompanijų investicijas į Afganistaną? Šalis vystysis, liaudis turtės keldama savo gerovės lygmenį, vaistų kainos – mažės…

Pagrindinis maršrutas, kurio pagalba vykdoma prekyba opijumi (kaip legali, taip ir nelegali), pagamintu fermerių Rytuose ir tiekiamu į laboratorijas Vakaruose, eina, tame tarpe, ir per Turkiją. Pagrindinis legaliai funkcionuojančių vaistų laboratorijų centras – Amerika. Ant Turkijos ir Amerikos pečių gula svarbi užduotis – rasti narkotikų problemos Afganistane sprendimą.

Tiems, kas pareiškia, jog valstybės, vyriausybės nebeišgali vesti kovos su narkotikų baronais, noriu pasakyti štai ką. Metų metais mes girdėjome tuos pačius argumentus, apie slaptų jėgų vaidmenį valstybės viduje (įtakingų koalicijų grupė turkų politinėje sistemoje, vykdančių įsikišimą į valstybės valdymo procesą – vert.past) ir kitką. Šiandien žmonija gali pasiųsti žmones į mėnulį, o ginkluotai mafijai pasakyti „STOP“ – negali. Ką gi, tada atsitverkime nuo visko ir skriskime į Mėnulį. Galų gale tai mums pagal jėgas.

“Taraf “, Тurkija