Bernevarneto įtakos agentai pakilo į kovą su homofobiška Lietuvos visuomenės nuomone

Autorius: Raimondas Navickas Šaltinis: https://www.facebook.com/bloge... 2015-02-03 20:53:30, skaitė 5338, komentavo 1

Žiūriu, Bernevarneto įtakos agentai jau lenda į spaudą bei portalus, bandydami kaip nors sumenkintį tą baisų įspūdį, kurį lietuviams paliko švedų tarnybų atlikto pabėgusio nuo žmogienos pirklių berniuko perdavimo Bernevarnetui istorija.

Jie vis dar bando pasakoti pasakėles iš rūsio apie tai, kad vaikus Norvegijoje atiminėja tik iš smurtaujančių ir geriančių tėvų, o kitiems neva niekas negresia. Niekas tais pliauškalais nebetiki - net kvailiausi Delfio komentarų lankytojai.

Nes net Lietuvos ambasados darbuotoja jau įgarsino tuos "baisius nusikaltimus", už kuriuos tėvai baudžiami vaikų atėmimu iki gyvos galvos. Jie yra visiškai absurdiški ir tai akivaizdu. Todėl gudresni ir niekšingesni Bernevarneto pakalikai jau brėžią kitokią liniją.

Girdi, lietuviai patys kalti. Juk žinojo, kur važiuoja ir kokia ten tvarka su vaikais. Apsigyvendami Norvegijoje jie įsipareigojo laikytis tenykščių įstatymų, tai ko dabar nepatenkinti, kad juos baudžia už jų nesilaikymą?

Tai sakydami jie įžūliai žvelgia į ašarotas vaiką praradusios motinos akis ir... juokiasi.

Tokiems veikėjams tenka priminti kelias paprastas tiesas:

A. Ne, lietuviai nežinojo, kur važiuoja ir kad ten galioja tėvų kaltumo prezumpcija. Niekas jų apie tai neinformavo. Normalus žmogus yra tikras, kad jeigu jis padoriai elgiasi su savo vaiku, nekelia pavojaus jo gyvybei ir sveikatai, tai niekas neturi teisės jo atimti.

Deja, Norvegijoje yra kitaip. Tačiau tie, kurie bandė apie tai perspėti tautiečius buvo niekinami ir žeminami mūsų spaudoje įvairaus plauko vaikų teisių saugotojų ir godotojų. Žmonės Norvegijon važiavo dėl didelių atlyginimų bei aukštesnio gyvenimo lygio, dėl geresnės ateities savo vaikams.

Jei vaikai dar neatimti - tai negali žmonės viską mesti ir lėkti iš sunkiai susikurto svetimoje šalyje gyvenimo kažkur kitur. Niekšiška ir žema iš jų dėl to juoktis ar priekaištauti. Jei būtų galėje su vaikais likti Lietuvoje, tai ir būtų likę.

B. Vaikai ten atiminėjami NE už aiškiai surašytų ir kiekvienam vidutiniškai protingam žmogui suprantamų ĮSTATYMO nuostatų pažeidimą. Ne, tai daroma pagal visokias slaptas, vidines Berneverneto instrukcijas bei metodikas su kuriomis vaikų tėvai nėra supažindinami.

Galų gale, juk būtų padoru, jeigu kiekvienas atvykstantis į šalį užsienietis su vaikais pasirašytinai gautų atmintinę su konkrečiomis instrukcijomis, ko jis negali daryti su vaikais, nes kultūrinės tradicijos labai skiriasi, o bausti tokia baisia bausme, kaip vaikų atėmimas žmogu, kuris nei žinojo, nei suprato, kad daro kažką ne taip yra žema ir neteisinga.

Vienžo, tiem kas gyvena Norvegijoje ir ketina ten likti, vertėtų burtis ir kovoti už tai, kad vaikų atėmimo reglamentavimas būtų perkeltas į viešųjų teisės aktų lygį, o procesas būtų skaidrus ir viešas.

Norvegų papročių pakeisti nepavyks, tačiau pasiekti, kad tie baisūs dalykai nustotų būti slapti - įmanoma. Kad valdžia būtų priversta aiškiai ir nedviprasmiškai surašyti "Šeimos baudžiamąjį kodeksą" su aiškiomis "nusikaltimų prieš nuosavus vaikus" sudėtimis ir išanksto žinomomis sankcijomis už jų įvykdymą.

Tuomet žmogus pats galvos, ar verta garsiai bartis su žmona, žinant, jog už tai gali atimti vaiką, ar geriau nusiųsti vaikus į Tėvynę pas mylinčius senelius ir šūkalioti, kiek širdis geidžia. Na o mums, gyvenantiems Lietuvoje, verta pasistengti, kad Bernevarneto pakalikų aktyviai stumiamas norvegiškas vaikų teisių apsaugos modelis čia niekada nebūtų įteisintas.

Reikia kelti sau realistiškus tikslus.