Britanijoje – vis didėjantis dirbančiųjų skurdas

Autorius: LTnacionalistas Šaltinis: https://ltnacionalistas.wordpr... 2015-02-10 21:13:27, skaitė 3180, komentavo 0

Britanijoje – vis didėjantis dirbančiųjų skurdas

poverty.jpeg

Šiandien pasaulinės žinių tarnybos „PRESS TV“ buvo pranešta apie naujus statistinius duomenis dėl augančio skurdo daugelio „vakarietiškai“ nusiteikusių „globalių lietuvių“, „auksinio jaunimo“ atstovų bei „Vakarų vertybes“ garbinamoje Didžiojoje Britanijoje.

Pranešama, kad apie 15 milijonų britų greitai – per 100 dienų laiką – spėtų pulti į dideles skolas, tuo atveju, jeigu netektų savo darbų; 1/5 moterų ir 1/3 žmonių nuo 18 iki 24 metų amžiaus dar greičiau netektų visų savo santaupų – per vieną mėnesį.

Britanijoje išaugo ne tiktai ekonomika, bet ir skurdas ir turtinė atskirtis, pažymi „PRESS TV“: šiuo metu žemiau skurdo ribos gyvena 22% Britanijos žmonių (13,4 milijonai).

Dabartinės Britanijos liberalkonservatorių vyriausybės politika tiktai prisideda prie turtinės atskirties šalyje augimo; tačiau pats skurdo augimas turėtų būti vertinamas kaip natūrali kapitalistinės sistemos veikimo – turto ir kapitalo koncentravimosi – pasekmė.

Visa tai yra aštrėjančių globalinio kapitalizmo sistemos prieštaravimų padariniai, kurie anksčiau ar vėliau – jei ne po 5 metų, tai po 10, jei ne po 10, tai vėliau, bet užtikrintai privalės sprogti ir tuo būdu sukelti milžinišką socialinį bei politinį chaosą.

Tai, be abejo, tik dar kartą parodys tikrąjį globalizmo ir kapitalistinės sistemos veidą, šią sistemą eilinį kartą diskredituos; o tokie globalinio kapitalizmo irimo procesai, kad ir kol kas itin laipsniški bei, gali atrodyti, lėti, neišvengiamai prives milžiniškas mases Europoje bei Šiaurės Amerikoje prie tokios socialinės ir politinės situacijos, kurioje pasipriešinimas šiai sistemai taps nebe tik kažkokių „marginalinių“ politinių grupuočių pasirinkimu, bet paprasčiausia masių gyvenimo būtinybe.

Galime būti tikri, kad prie šio prieš mūsų akis vykstančio Vakarų irimo, kuriam galiausiai teks tapti stichiniu socialiniu-ekonominiu sprogimu, stipriai prisidės ir to paties kapitalistinio ūkio ir liberalinės-kosmopolitinės ideologijos sukurtas „multikultūralizmo“ projektas, nes su aštrėjančiomis socialinėmis problemomis labai realiai vis labiau ir labiau virs ir etninių-religinių konfliktų aistros.

Galbūt aštrėjančios socialinės-ekonominės problemos – jeigu jas pasektų ir taip vadinamų euroskeptinių bei anti-imigracinių jėgų atėjimas į valdžią Britanijoje – tolimesnėje ateityje galėtų paskatinti ir bent kiek didesnį rytų ir vidurio Europos (taip pat ir Lietuvos) ekonominių emigrantų grįžinėjimą į savo gimtąsias šalis, kas būtų itin teigiamai vertintinas dalykas.

Žinoma, tai yra labai ilgalaikių procesų apmąstymų klausimas, tačiau belieka tikėtis, kad Vakarų Europą anksčiau ar vėliau pasieksiantis chaosas sudarys sąlygas, kuriose atsiras proga ir lietuvių tautai, ir kitoms Europos tautoms „pradėti iš naujo“ ir, sėkmingo išėjimo iš kapitalistinio-globalistinio beprotnamio atveju, kurtis alternatyvią santvarką bei gyvenimo būdą; o kol kas, kaip sakoma, „kuo blogiau, tuo geriau“ – t. y. visi esamosios globalistinės tvarkos irimo požymiai turėtų būti vertinami itin teigiamai, nes tik šiai sistemai žlugus galės iškilti praktinis klausimas dėl alternatyvios santvarkos bei gyvenimo kūrimo.