Naujas R.Karbauskio žemės įstatymas: neleisime „spekuliuoti“ žeme, mes patys ją susipirksime

Autorius: www.laisvaslaikrastis.lt Šaltinis: http://www.laisvaslaikrastis.l... 2017-11-18 13:58:27, skaitė 2596, komentavo 3

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo pranešimas: „Negi Seimo valstiečiai tikrai tokie cinikai?“

Plačiai nuskambėjo 2014 m. Seimo priimtas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, pramintas „saugiklių“ statymu. Saugodamiesi tariamo užsieniečių antplūdžio, beprasmiškais reikalavimais apsunkinome galimybes nusipirkti žemę savo piliečiams. Gerai, kad Europos Komisija nustatė, jog šie „saugikliai“ prieštarauja Europos Sąjungos teisei, ir pareikalavo keisti šį įstatymą.

Tačiau šiandien – ne apie „saugiklius“. Valstiečiai ėmėsi juos keisti, bet kartu nubrėžė ir kitus įstatymo tikslus. Būtent jie rodo valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos požiūrį į žemės ūkį, kaimą, gamtą, kaimo bendruomenes ir pan. Šis požiūris rodo ryškius mentalinius skirtumus nuo mano ar daugelio Lietuvos žmonių pasaulėžiūros.

Iki šiol galiojantis įstatymas numato tokius tikslus:

1. Užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas – žemės ūkio paskirties žemė – būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės ūkio veiklą ir konkurencingą žemės ūkį.

2. Išsaugoti ir pagerinti natūralią aplinką, užtikrinti vietos savivaldos ir vietos bendruomeninių organizacijų dalyvavimą skatinant žemės ūkio veiklą, subalansuotą teritorinę kaimo ekonomiką ir bendruomenių plėtrą, įskaitant kaimo gyventojų užimtumo didinimą.

Nesakau, kad įstatymo tikslai buvo tobulai formuluoti. Tačiau pažiūrėkime, kaip įstatymo tikslai skamba pagal naują „valstietišką“ supratimą:

1. Užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas.

Taigi įvertinkime, kaip valstiečiai „pertvarkė“ įstatymo tikslus:

- žemės nelaiko nacionaliniu turtu;

- nemato reikalo skatinti žemės ūkio veiklą;

- nesiekia jokios konkurencijos žemės ūkyje;

- įveda sovietmetį primenančią „spekuliacijos“ sąvoką;

- kalba tik apie tradicines ūkininkavimo formas.

Kadangi iš naujos įstatymo redakcijos valstiečiai išbraukia visą 2 punktą, galiu ir toliau vardinti, ko atsisako stambių žemvaldžių vadovaujama partija:

- natūrali aplinka – nebesvarbu;

- savivaldos dalyvavimas – nereikalingas;

- vietos bendruomenių vaidmuo – nepageidautinas;

- subalansuotos kaimo ekonomikos – nereikia;

- kaimo gyventojų užimtumas – ačiū, nereikia.

Akivaizdu, kad pokyčiai formuluojant įstatymo tikslus – ryškūs, net sakyčiau, „tektoniniai“. Ir galvoju, kad jie nėra atsitiktiniai, tiesiog liudija, ką galvoja Seimo valstiečiai ir jų vadai. Jei naujos formuluotės tikrai yra mąstymo atspindys, tai Ramūnas Karbauskis, Andriejus Stančikas, Bronius Markauskas ir kiti valstiečiai mums nori pasakyti štai ką: neleisime „spekuliuoti“ žeme, patys ją susipirksime ir nereikia mums jokio konkurencingo žemės ūkio. Dar būtų gerai, kad po kojomis nesipainiotų jokios savivaldybės, vietos bendruomenės, gamtosaugininkai ir nešnekėtų mums apie subalansuotą kaimo plėtrą, gyventojų užimtumą ir natūralią aplinką.

Prisipažinsiu, net pačiam nesitiki, kad valstiečių vadai (žemvaldžiai) gali taip ciniškai galvoti. Tikrai sunku tuo patikėti, bet būtent šitaip jie perrašė įstatymo tikslus.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: MONIKA KUTKAITYTĖ, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJA