Vietoj sviesto Pabaltijis pasirinko patrankas

Autorius: Rubaltic.ru Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2018-01-28 12:22:54, skaitė 1081, komentavo 2

Lietuva ir Latvija padidino savo karinius biudžetus iki 2 proc. BVP ir nuo 2018 metų šios išlaidos atitiks NATO reikalavimus. Tačiau ties šiais „pasiekimais“ Vilniuje ir Rygoje neketinama sustoti, ir artimiausiais metais gynybinius biudžetus numatoma didinti iki 2,5, o vėliau — ir iki 3 proc. BVP. Tokiu būdu Pabaltijo šalys muša tarp Europos šalių rekordus karinių išlaidų didinimo srityje. Ir tuo metu pagal išlaidas socialinėms reikmėms, skirtumą tarp turčių ir neturtingųjų bei gyventojų materialinę gerovę Pabaltijis liūdnai velkasi ES uodegoje ir nebando priartėti prie europietiškų sąjungininkų.

2018 metais Lietuvos biudžete karinės išlaidos sudaro 2,006 proc. BVP. Finansavimas padidintas ne tik kariuomenei, bet ir kitoms jėgos struktūroms. Vėl padidėjo Saugumo departamento, Specialiųjų bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybų ir prokuratūros biudžetai.

Kitiems Lietuvos biudžetininkams mažiau pasisekė. Nors dabartinė Lietuvos valstiečių ir „žaliųjų“ sąjungos vyriausybė paskelbė 2018 metų biudžetą socialiai orientuotu, išlaidas socialinėms reikmėms jei ir padidino, tai daug mažiau negu žadėjo.

Pavyzdžiui, mokslo vystymuisi valstybė skyrė 22 milijonus eurų vietoj mokslininkams žadėtų 34 milijonų. Papildomų 5 milijonų eurų, kuriuos buvo numatyta skirti studentų stipendijų didinimui, nepavyko rasti. Kovai su smurtu buityje vietoj planuotų 4 milijonų skirta 660 tūkstančių eurų. Nuskriausti liko Lietuvos medikai, gelbėtojai, gaisrininkai.

Valstybės tarnautojų ir kariškių finansavimo gerinimas, „užmirštant“ socialinės sferos darbuotojus, kelia bendrą pasipiktinimą ir gali iššaukti Lietuvos biudžetininkų protesto akcijas.

Kai kurių valstybės tarnautojų atlyginimai 2018-aisiais išaugs 70 proc., o pasieniečių — tik 5. Specialiųjų tyrimų tarnybos ir prokuratūros darbuotojai pagal biudžeto projektą turės gauti 30 proc. daugiau, o mokytojai ir gydytojai — tik 2 proc.

Po to, kai Seimas priėmė biudžetą, Lietuvos gydytojų sąjunga paskelbė, kad medikai protestuos. „Tai bus taikus mitingas. Mes manome, jog tai greičiausiai bus pirmoji sausio savaitė. Mes nenorime atkreipti į save deputatų ir gyventojų dėmesio tą savaitę, kai bus minimi Sausio 13-osios įvykiai: ši data netinka politiniams žaidimams. Mes planuojame, jog į gatves išeis daug rezidentų, visi Lietuvos gydytojų sąjungos nariai ir juos palaikantys piliečiai. Manome, susirinks apie 500 žmonių“, — pareiškė Lietuvos gydytojų sąjungos narė Urtė Builytė, teigianti, jog galutinis sprendimas nekelti jauniems gydytojams atlyginimų 30 proc. ir palikti juos „minimumo“ lygyje tapo profesionaliai bendrijai „paskutiniuoju lašu“.

Po to, kai Seimas priėmė biudžetą, Lietuvos gydytojų sąjunga paskelbė, jog bus protestuojama. / Nuotr.: baltnews.lt

Protestuoti ruošiasi ir mokytojai. Iškart trys Lietuvos pedagogų profesinės sąjungos paragino kolegas siekti atlyginimų didinimo protesto akcijų metu. „Garsiai skelbti apie proveržius Lietuvos švietimo sistemoje galima tik visa tai deklaruojant. Vyksta atviras jos naikinimas — uždaryta tūkstančiai mokyklų, Lietuva prarado 30 tūkstančių mokytojų ir virš 300 tūkstančių mokinių“, — teigiama mokytojų profsąjungų kreipimesi.

Kai kurie dėstytojai pripažįsta, kad jų šakos finansavimo stoką iššaukė pastoviai didėjančios išlaidos kariuomenės ir specialiųjų tarnybų išlaikymui.

Karinis biudžetas didžiulis, visi pinigai ten plaukia. „Aš asmeniškai už tai, kad išlaidos gynybai būtų sumažintos“, — sako Vilniaus universiteto docentė Donata Petružytė.

Nuskriaustųjų protestai lydi Lietuvą su Latvija visus tuos metus, kai buvo siekiama 2 proc. BVP skirti karinėms reikmėms (Estija NATO normatyvą pasiekė iškart, tačiau ir ji didina savo gynybinį biudžetą). Latvijoje prieš du metus 2016-ųjų metų biudžeto projekto svarstymo metu vyko didžiausias per 15 metų mokytojų streikas. Jame dalyvavo 911 mokymo įstaigų. Latvijos švietimo ir mokslo dabuotojų profsąjunga į gatves išvedė 24,5 tūkst. žmonių.

Latvijos mokytojų streikas, 2015 metų lapkritis. / Nuotr.: lsm.lv

Tai buvo didžiausios respublikoje protesto akcijos per daugelį metų. Išgąsdintas latvių Seimas buvo priverstas peržiūrėti biudžeto projektą: skirti 9 milijonus eurų mokytojų ir 10 milijonų eurų gydytojų atlyginimų didinimui.

Latvijos gydytojai streikuoja pastoviai. Paskutinį kartą jie streikavo 2017 metų vasarą, gydyti pacientus dėl menkų atlyginimų atsisakė šeimų gydytojai, ir tada Latvijos nacionalinė sveikatos tarnyba buvo priversta išleisti gyventojams instrukcijas, nurodančias, kur streiko metu kreiptis medicininės pagalbos.

Karinio biudžeto didinimas iki 2 proc. BVP, gyventojų manymu, nereiškia gerovės, ir todėl Pabaltijo šalių vyriausybės priverstos kalbėti apie tai, jog socialinės sferos finansavimą didina lygiagrečiai su išlaidų didinimu karinėms reikmėms.

Apie dabartinių biudžetų socialinę orientaciją kalbama ir Lietuvoje, ir Latvijoje. „Jeigu 2017 metais prioritetinės šakos buvo švietimas ir gynyba, tai 2018-aisiais didesnis dėmesys skiriamas sveikatos apsaugai ir demografijai“, — pasakė Latvijos premjeras Maris Kučinskis. „2018-ųjų biudžetu siekiama, kad Latvijos gyventojai taptų stipresni ir sveikesni“, — sako Latvijos finansų ministrė Dana Reizniece-Ozola.

Dana Reizniece-Ozola ir Maris Kučinskis / RuBaltic.Ru kolažas

Tačiau visiškai neaišku, kokiu būdu, turint tokį 2018-ųjų metų biudžetą, vyriausybė gerins katastrofišką Latvijos demografinę situaciją. Todėl kad, pavyzdžiui, pašalpų šeimoms dydis nesikeis, toks pat liks ir jaunų šeimų rėmimo biudžetas. Užtat karinis biudžetas ūgtels dar 126 milijonais eurų ir pagaliau pasieks 2 proc. latvių BVP.

Ir tai ne riba.

Pabaltijo valdžios pasiryžusios didinti karinius biudžetus ir iki 2,5 proc. (o paskui gal ir iki 3 proc. BVP), dėl to „apkarpant“ kitus išlaidų straipsnius.

Palyginimui — Vokietija pareiškė JAV administracijai, jog ji neturi pinigų karinių išlaidų didinimui iki tų 2 proc., kurių reikalauja Donaldas Trampas. O „karpyti“ kitus biudžeto straipsnius, siekiant įgyvendinti NATO rekomendacijas išlaidų gynybai klausimu, Bundestagas neketina.

Bet ar galima lyginti „turtingąsias“ Pabaltijo šalis su kažkokiais ten Vokietijos „vargšais“? Latvija ir Lietuva — ne Vokietija: jos ras lėšų ir pastoviam karinių išlaidų didinimui, ir dar gydytojams jų liks. Tiesa, patys Pabaltijo gydytojai taip nemano, o tai liudija jų mitingai ir streikai ir dar emigracija į tą „varganą“ Vokietiją.

Lietuvos ir Latvijos valdžios susikrimtusios dėl šios problemos, jos pripažįsta, kad jų šalių piliečių greit nebus kam gydyti, tačiau vis tiek didina išlaidas kariuomenei ir specialiosioms tarnyboms. Ir kaip jų neatjausti: jog kinkos dreba dėl „rusų grėsmės“ ir „rusų agresijos“, pasienyje variklius šildo rusų tankai, o Vilniuje, Taline ir Rygoje visur kyšo „Maskvos ranka“.

Jei paieškoti atsakymo į klausimą, kam labiausiai strategiškai naudingas tas iš proto varantis pasiruošimas pasitikti „rusų agresiją“, tai išvada peršasi viena: Rusijai.

Todėl kad, jeigu Pabaltijo šalių valdančioji klasė ir toliau užsiiminės visų išlaidų straipsnių apkarpymu vardan nesibaigiančio karinių išlaidų didinimo, iš Pabaltijo išvyks visi pajėgūs išvykti, o nepajėgiantys išmirs. Ir tada atsilaisvinusias dykvietes Rusija galės užimti be jokio įsiveržimo.

Taigi logika neleidžia ginčytis ir tiesiai į akis sako: Pabaltijo valdantieji politikai ir yra „Maskvos ranka“!