Autorius: Aleksandras Nosovičius Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2018-03-23 13:21:23, skaitė 1772, komentavo 7
Šiuolaikinės Lietuvos pagrindų, vidaus ir ypač užsienio politikos krypčių radikali kritika gresia politinėmis represijomis prieš Lietuvos disidentus. Nepaisant to, Lietuvoje laikas nuo laiko atsiranda tokių žmonių, kurie nebaudžiamai kalba apie tokius dalykus dėl kurių kiti buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ryškus pavyzdys - judėjimo "Alternatyva Lietuvai" įkūrėjas publicistas Kazimieras Juraitis: ar Lietuvos institucijoms iki jo rankos nedaeina, arba šios institucijos naudoja į savo tikslams.
Lietuvos opozicija - tai kuomet rinkėjui yra sakoma , kad rytoj bus geriau nei vakar, nes šiandien nėra taip gerai kaip to norėtusi. Bet, žinoma, šiandien yra taip pat gerai ir visai blogai negali būti iš principo, nes, kad Lietuva - visavertė NATO ir Europos Sąjungos narė, Europos integracijos šviesulys, sėkmingiausia iš buvusių tarybinių respublikų, amerikiečiai su jevrobiurokratais ją giria, vat neseniai ekonomikos žurnale buvo straipsnis, kuriame Lietuvos vertinimas dėl kažko buvo buvo padidintas dviem punktais.
Taigi, esant dabartinei valdžiai mes gyvename neblogai. O prie mūsų visai bus visai gerai.
Tai Lietuvoje vadinama opozicija. Ne sisteminė, o tik opozicija. Lietuvos valstybė visuomeniniai veikėjui palieka labai siaurą galimybių koridorių, ir užtenka jam tik truputi išeiti už vėliavėlių , kaip jo opozicinė veikla pradedama vadinti antivalstybine.
Jokioje Europos šalyje niekam neateis į galvą antivalstybine veikla laikyti tai , kas ja yra laikoma Lietuvoje. Kvietimai atsisakyti euro ir grąžinti litus, abejonės dėl europinės integracijos pranašumų, narystės NATO kritika, susidomėjimas ponios prezidentės praeitimi yra antivalstybinė veikla.
Tiems, kurie užsiima tokia veikla, į "demokratinėje europietiškoje Lietuvoje" yra sukurtas represijų kompleksas, nuo spectarnybų pasižymėjimo "Kremliaus agentu" ir baigiant kalėjimo terminais.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai patenka į nepatikimųjų VSD sąrašus dėl nekalto klausimo: kaip TSRS ambasadoje Vašingtone 1991 metų vasarą atsidūrė Vilniaus partinės mokyklos mokslinė sekretorė Dalia Grybauskaitė?
Visuomenininkus už lapelių platinimą kur raginama pasitraukti iš NATO, atsisakyti euro ir gražinti litą ,sodina keliems mėnesiams
Labiausiai piktybiškus "eretikus", pasikėsinusiems į švečiausią iš šventų ir neigusiems "tarybinę okupaciją" ir "okupantų" nusikaltimus numatytas atskiras straipsnis Baudžiamajame kodeks. Pagal šį straipsnį jūs gali pasodinti už komentarą po straipsniu internete kur dėkojama Stalinui, Sniečkui ir tarybų valdžiai. Arba dėl atsitiktiniai mestos frazės "savi šaudė savus" apie įvykius prie Vilniaus TV bokšto . Arba išverstos į lietuvių knygos, kurioje įrodyta, kad sausio 13 1991 metais savi šaudė į savus.
Kovos su "okupacijos palikimu" rezultate Lietuvoje atsirado savi disidentai, persekiojami ne mažiau žiauriai kaip Tarybų Sąjungoje.
Algirdas Paleckis, Zigmas Vaišvila, Žilvinas Razminas, Olegas Titorenko, Jurijus Subotinas, Povilas Masiulionis - visi jie brangiai sumokėjo už teisę turėti turėti savo nuomonę ir laisvai ją išreikšti.
Tuo labiau intriguoja žmonės, kurie kalba uždraustomis Lietuvoje temomis ne mažiau ir net griežčiau nei oficialiai persekiojami disidentai, bet kurių neliečia. Pavyzdžiui, judėjimo "Alternatyva Lietuvai" įkūrėjas Kazimieras Juraitis. Dėl tų dalykų, apie ką jis šneka, kiti būtų seniai susodinti, bet Juraičiui viskas praslysta.
"Lietuviai gyvena savo žemėje, bet ne savo Lietuvos valstybėje. Mus valdo tarptautinė teroristinė grupuotė. Šalis išmiršta nuo genocido. Tautos genocidas - tai nusipenėjusių parazitų politika ", - sakė Juraitis kreipdamasis į Vladimirą Putiną.
Lietuvos publicistas paprašė Rusijos prezidento pagalbos. "Lietuvai reikia taikos, nepriklausomybės ir oraus gyvenimo visiems gyventojams. Šiandien nieko to nėra. Ir nebus be Rusijos pagalbos", - tvirtina Juraitis ir ragina Putiną įvesti į Lietuvoje taikdarių kontingentą,kad suteikti šaliai nepriklausomybę.
Provokavimas - savitas "Alternatyva Lietuvai" steigėjo retorikos bruožas.Jis sako, kad siekia valstybinio perversmo, po to patikslindamas, kad "perversmas turėtų padarytas konstituciniu keliu, atkuriant konstitucingumo principus, ir tai galima padaryti per prezidento rinkimus."
Panašių pareiškimų Lietuvos slaptoms tarnyboms pakanka, kad pasiųsti pas visuomeninį veikėją šturmo grupę ir apkaltinti jį bandymu nuversti konstitucinę santvarką. Kiti buvo susemti dėl daug mažesnių priežasčių. Juraitis gi kalba nebaudžiamai. Nepaisant to, kad kompetentingi organai žino apie jo veiklą, jis primena jiems apie savo egzistavimą, kreipdamasis su prašymus į visas valdžios institucijas, net iki prezidentūros.
Ar tai Lietuvos valdžiai iki Juraičio ir jo kompanionų tiesiog rankos nepasiekia, ar jiems leista kalbėti ką nori,kad panaudoti savo tikslams.
Bet kuriuo atveju Kazimieras Juraitis - intriguojanti ir paslaptinga asmenybė. Gimė 1961 metais Ignalinos rajone. Baigęs Vilniaus universitetą buvo vartotojų kooperatyvo Trakuose pirmininkas, kur, pasak jo oficialios biografijos, jis buvo atleistas už tarybinės nomenklatūros kritiką. "Perestroikos" ir "Sąjūdžio" laikais užsiėmė komercija. 1990 m. emigravo iš Lietuvos. Naujame amžiuje jis sugrįžo. 2013 m. nuėjo į politiką. Per 2016 rinkimus jis nuo Lietuvos liaudies partijos balotiravosi į Seimą, po to pasišventė žurnalistikai ir dokumentalistikai.
Biografija yra labai įdomi, tačiau ji neduoda atsakymo į įdomiausią klausimą: kodėl Juraitis gali nebaudžiamas kalbėti tai, ko kitiems Lietuvoje nebaudžiamiems kalbėti negalima?
Klausimas: "Kas jūs, ponas Juraiti?" - lieka atviras.