Fake news Lietuvoje arba kodėl jie bijo Rolando Pakso?

Autorius: Juozas Ivanauskas Šaltinis: http://www.ekspertai.eu/fake-n... 2018-04-10 20:28:01, skaitė 680, komentavo 1

R. Paksas. Nuotr. efdd-paksas.eu

Kaip žinia, po balandžio 7 dieną Telšiuose surengto „tvarkiečių“ tarybos posėdžio, naujienų agentūra BNS informavo, jog opozicinė partija „Tvarka ir teisingumas“ svarsto nekelti savo kandidato per Prezidento rinkimus (galutinis sprendimas nebuvo priimtas). Numatoma, jog buvęs partijos lyderis Rolandas Paksas bus įrašytas pirmuoju numeriu kandidatų į Europos Parlamentą sąraše. Tuo tarpu portalas delfi.lt, likdamas ištikimas geriausioms nepriklausomos konservatorių žiniasklaidos fake news tradicijoms, nė nepaklausęs paties europarlamentaro Rolando Pakso nuomonės šiuo klausimu, lyg akmenį nuo širdies numesdamas, tuoj pat informavo visuomenę, konstatuojančia publikacijos antrašte skambiu pavadinimu – „Rolandas Paksas prezidento rinkimuose nedalyvaus: vėl kandidatuos į Europos Parlamentą“.

Kad tai yra, švelniai tariant, kažkoks nesusipratimas aiškiai pareiškė ir pats R. Paksas, užkirsdamas kelią bet kokioms interpretacijoms šiuo klausimu: „Manau, jog tai yra aiški politinė klaida tų žmonių, kurie dabar stovi prie partijos vairo. Viena gausiausių Lietuvoje parlamentinė partija „Tvarka ir teisingumas“, turinti savo atstovų savivaldos lygmenyje, Seime, jai atstovaujama Europos Parlamente, turėtų kelti ir, aš neabejoju, kels savo kandidatą į Respublikos Prezidentus. Sprendimas, manyčiau, buvo priimtas skubotai ir gerai neapsvarsčius. Seime dabar skinasi kelią Konstitucijos pataisos. Turint mintyje didžiulį tarptautinį spaudimą, kad Lietuva neįgyvendina Strasbūro teismo sprendimo mano atžvilgiu, esu įsitikinęs: artimiausiu metu pataisos bus priimtos ir aš dalyvausiu Prezidento rinkimuose. Visa kita yra interpretacijos. Net jei man ir nebūtų leista dalyvauti, save gerbianti partija negali nekelti savo kandidato į Prezidentus“, - išskirtiniame interviu akcentavo Europos Parlamento narys Rolandas Paksas.

---

- Sunku ir suskaičiuoti, kiek kartų per tuos 14 metų po šalyje dirbtinai sukelto prezidentinio skandalo, pasibaigusio valstybės perversmu, viešai pareiškėte, jo esate pasiryžęs dalyvauti Lietuvos Prezidento rinkimuose, kai tik turėsite tokią galimybę, t. y. kai bus pagaliau įveiktas buvusio Konstitucijos Teismo pirmininko Egidijaus Kūrio išrastų „konstitucijos dvasių“ barjeras, kuriuo iki šiol sėkmingai naudojasi jūsų politiniai oponentai, konservatoriai - liberalai, dalyvavę gėdingame apkaltos farse. Lygiai taip pat ne kartą esate pasisakęs už tai, kol jūs pats negalite siekti šalies vadovo posto, partija „Tvarka ir teisingumas“ privalo kelti savo kandidatą Lietuvos Prezidento rinkimuose. Tad niekam lyg ir neturėtų kilti nė menkiausių abejonių dėl jūsų pozicijos šiuo klausimu?

- Dėl tikslingumo „tvarkiečiams“ kelti savo kandidatą Lietuvos Prezidento rinkimuose jokių abejonių man apskritai niekad anksčiau nekilo, o ir dabar nekyla. Tai yra neginčytina aksioma, kaip 1 + 1= 2. Norinti išlikti politinė jėga turi kelti savo kandidatus į bet kokius Lietuvoje vyksiančius rinkimus, savivaldybių, Seimo, Europos Parlamento, Prezidento. Jokio kitokio sprendimo čia būti negali!..

Na, o kalbant apie mane, asmeniškai, tai aš noriu nuvilti visus tuos komentatorius bei interpretuotojus, kurie kalba apie tariamus R. Pakso vengimus dalyvauti Prezidento rinkimuose, negrįžimus į didžiąją politiką Lietuvoje, pasislėpimus Briuselyje ir panašiai. Esu įsitikinęs, jog Lietuvai patiriant didžiulį politinį spaudimą iš tarptautinių institucijų - dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo ir dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimų nevykdymo, Lietuvos Konstitucija tikrai bus pakeista ir aš galėsiu dalyvauti Prezidento rinkimuose.

Noriu pabrėžti, kad dalyvausiu visuose rinkimuose, kur tiktai man, pagal mano statusą, bus leista dalyvauti. Ir tai nėra joks derybų objektas, tarkim, dėl mano dalyvavimo Lietuvos Prezidento ar Europos Parlamento rinkimuose, be abejo, aš dalyvausiu ten, kur yra svarbiau, t. y. Prezidento rinkimuose!..

- Tad galima tik apgailestauti, kuomet kai kurie alternatyvios žurnalistikos „asai“, pasigavę propagandinės delfinės žiniasklaidos fake news, skuba daryti „genialias“ išvadas, kurios tuoj pat paskelbiamos „Laisvame laikraštyje“: „R. Paksas, dešimt metų vaidinęs auką, kad jam neleidžia dalyvauti rinkimuose, atsisakė šios minties, vos atsirado tokia galimybė“ – kas tai, dar viena LL redaktoriaus A. Drižiaus „klaida“ ar tiesiog ciniškas šmeižtas?!..

- Aš manau, tokiais atvejais nieko kito nebelieka, o tik pacituoti prancūzų patarlę: kai nežinai kas vyksta, ieškok moters!...

Galiu dar kartą aiškiai pasakyti: esu tikras, Konstitucija bus pakeista, tad kitąmet aš dalyvausiu Prezidento rinkimuose. Šia kryptimi jau yra dirbama Seime. Siekiant išvengti niekam nereikalingų tarptautinių sankcijų Lietuvai, Konstitucija turės būti pakeista ir teisingumas bus pagaliau atstatytas, prabėgus 14 metų po vadinamojo Paksogeito.

- Nepriklausomų teisininkų nuomone, vien dėl to, kad R. Paksas galėtų dalyvauti Respublikos Prezidento rinkimuose, Lietuvos Konstitucijos keisti visai nereikia, bet kažkodėl pasirenkamas Konstitucijos „dvasių“ aiškintojų ir interpretatorių scenarijus, faktiškai imituojant EŽTT sprendimo vykdymą?..

- Mes galime stebėtis ar piktintis, tačiau šiuo atveju, deja, tenka žaisti tokiomis aplinkybėmis, kokios realiai yra Lietuvoje. Kaip žinote, vykstant politiniam žaidimui numatomos ir taisyklės. Aš gi neatmetu galimybės, ateis toks laikas, kai tame pačiame Seime bus kvestionuota ne tik prezidentinės apkaltos idėja, bet ir pati Prezidento apkalta, pasibaigusi valstybės perversmu. Viskas bus nuodugniai ištirta, bus įvardyti atsakingi asmenys, sukėlę šalyje sąmyšį, suirutę, suskaldę visuomenę, įstūmę Lietuvą į gilią politinę krizę. Akivaizdu, jog tai yra baudžiamas dalykas.

Aš jau nekalbu apie tai, kad 2004 metais buvo padaryta Konstitucinio Teismo „klaida“, kurią turėtų ištaisyti pats Konstitucinis Teismas be politikų įsikišimo ir nelaikytų įkaitais visos valstybės, Seimo ir dabartinių politikų.

Juk faktiškai niekieno nerinkti devyni Konstitucinio Teismo teisėjai, neperžiūrėdami savo klaidingo sprendimo, laiko įkaitais visą valstybę. Kita vertus, jeigu mūsų valstybę atstovaujantys politikai pasiduoda ir nori būti savo klaidos atkakliai nepripažįstančio Konstitucinio Teismo įkaitais, tai jie ir seka KT išaiškinimu neva reikia keisti Konstituciją. Valio, tebus keičiama Konstitucija, o mes kantriai lauksime, kol tai pagaliau bus padaryta!..

Vis tiktai, pats paprasčiausias sprendimas būtų – grįžti į tą išeities poziciją, ką konstatavo tiek Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas, tiek ir Strasbūro Teismas, kad buvo padaryta Konstitucinio Teismo klaidinga išvada dėl mano neadekvačiai suvaržytos teisės dalyvauti rinkimuose, kurią būtina pakeisti, t. y. ištaisyti tyčia ar netyčia įsivėlusią konstitucinę klaidą.

- Dažnai tenka girdėti kalbas, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimas – atkurti visas R. Pakso teises, turėtas iki 2004 m. balandžio 6 dieną įvykdytos apkaltos Seime, tėra tik REKOMENDACINIO pobūdžio. Ką manote apie tai?..

- Tokia nuomonė, mano giliu įsitikinimu, tėra „konstitucinių dvasių“ tęsinys. Juk visoms teisinėms, demokratiškoms pasaulio valstybėms JT Žmogaus teisių komiteto sprendimai yra privalomi, tačiau Lietuvos „konstitucionalistai“ išaiškino, esą tai tik rekomendacinio pobūdžio, kadangi jiems tai yra naudinga. Visos ES valstybės, gavusios tokį Strasbūro Teismo (jau nekalbant apie JT Žmogaus teisių komiteto išvadas), ieško, kurioje vietoje buvo padaryta klaida, kad būtų galima lengviausiai ją ištaisyti. Tik Lietuvoje viskas daroma atvirkščiai, nes Konstitucinis Teismas taip išaiškino ir pasakė: dusinkitės Seime ir keiskite Konstituciją. Akivaizdu, jog politinis isteblišmentas nuolankiai tam pritaria ir laikosi tokio scenarijaus, kur didžioji dauguma politikų Seime turi balsuoti faktiškai už savo konkurentą, be abejo, tai nėra logiška. Ir tik todėl visa valstybė yra paversta „konstitucionalistų“ įkaitu. Bet apie tai mes jau ne kartą esame kalbėję, tad nieko naujo neturiu ką bepridurti.

Manau, kad tiems, kurie kalba apie rekomendacinio pobūdžio JT Žmogaus teisių komiteto sprendimus, aš pasiūlyčiau kreiptis į Vilniaus Universiteto Teisės fakultetą ir pabandyti gauti įvado į specialybę įskaitą. Aš jau nekalbu apie pirmo kurso įskaitą, o tik apie įvadą į specialybę. Tada gal būtų jiems paprasčiau kalbėti apie JT išvadų rekomendacinį arba privalomąjį pobūdį.

Bet kuriuo atveju, galima būtų pateikti tarptautinės teisės dokumentą, jog JT Žmogaus teisių komiteto sprendimas yra PRIVALOMOJO, o ne rekomendacinio pobūdžio.

- Regis, valdžioje esantys „valstiečiai“, nuolat jaučiantys opozicijoje esančių konservatorių kritiką bei kolosalų politinį spaudimą - „mes ateinam“, pagaliau atsitokėjo ir nusprendė, kad Rolandui Paksui palankus Strasbūro Teismo sprendimas turi būti vykdomas, o jau tada tegul rinkėjai nusprendžia, kas kitąmet bus išrinktas Lietuvos Prezidentu?..

- Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis viešai yra pasakęs, kad panašius klausimus, bet kokiu atveju, turėtų spręsti rinkėjai. Tik piliečiai gali nuspręsti, kas vertas pasitikėjimo ir yra tinkamas būti išrinktas Lietuvos Prezidentu, o kas ne. Tai labai normali, suprantama pozicija, belieka tiktai ją įgyvendinti ir tiek, priėmus Seime Rimo Andrikio teiktas Konstitucijos pataisas.

- Tikėkimės, „konstitucinės dvasios“ šį kartą nesutrukdys įgyvendinti EŽTT sprendimą dėl R. Pakso dalyvavimo rinkimuose Lietuvoje. Dėkoju už pokalbį.

---

Ekspertai.eu atkreipia dėmesį, kad Lietuva jau ne vienerius metus nevykdo ne tik EŽTT sprendimo (šiuo sprendimu ekspertai.eu domisi mažiau), bet nuo 2014 metų niekaip nesugeba įvykdyti Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto sprendimo mūsų valstybei.

Primename, kad 2014 m. pavasarį Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas (JTŽTK) nutarė, kad Lietuva pažeidė per apkaltą iš prezidento posto nušalinto Rolando Pakso politines teises, kai visam gyvenimui uždraudė jam eiti aukštas pareigas.

JTŽTK sprendimu, R. Paksui turi būti atstatytos visos politinės teisės nuo 2004 metų balandžio 6 dienos, būtent nuo tada, kada jis buo nušalintas nuo pareigų.

Įvykdyti šiam sprendimui Lietuva, pagal galiojančią tvarką, turėjo 180 dienų – lygiai pusę metų.

Tačiau jau praėjo net ketveri metai, o JTŽTK sprendimas neįvykdytas.

Pats paprasčiausias ir greičiausias reikalo sprendimo būdas – Konstitucinis teismas, remdamasis Jungtinių Tautų komiteto žmogaus teisių komiteto išvada, turi persvarstyti savo nutarimą, kuris prieštarauja Jungtinių Tautų teisei.

Susiję:

Lietuva gali sulaukti labai rimtų pasekmių nevykdydama JTŽTK sprendimo dėl R. Pakso