Boko Haram grupuotė prisiekė ištikimybę Irako ir Levanto Islamo valstybei
Autorius: BalsasTyruose Šaltinis: https://balsastyruose.wordpres... 2015-03-08 15:19:39, skaitė 6123, komentavo 1
Nigerijos Boko Haram teroristinė grupuotė prisiekė ištikimybę Irako ir Levanto Islamo Valstybei (ISIL). Tokia žinia šeštadienį buvo išpublikuota Twitter puslapyje, kuriame buvo įdėtas garso įrašas, kuriame girdisi panašus į Boko Haram lyderio – Abubakaro Šekau balsas (kol kas to dar nėra oficialiai patvirtinta).
Savo kalboje Šekau sakė, jog grupuotė yra pasiruošusi klausyti ir vykdyti Kalifo įsakymų tiek sunkiu, tiek palankiu metu.
Paminėtas Kalifas yra Ibrahim ibn Awad ibn Ibrahim al-Awad al-Qurashi, geriau žinomas kaip Abu Bakr al-Baghdadi – ISIL, kontroliuojančios didžiulius plotus teritorijų Irake ir Sirijoje, lyderis.
„Tai ne pirmas kartas, kai Abubakaras Šekau taip elgiasi. Praėjusiais metais, užiminėjant Nigerijos teritorijas, jis išreiškės palaikymą ISIL. Mes visada žinojome apie jų sąsajas su al-Qaeda, al-Shabab ir kitomis grupuotėmis, bet dabar valdžia turėtų įsisamoninti, jog Boko Haram jungiasi su kitomis smurtą vystančiomis grupėmis iš viso pasaulio,“ – Al Jazeerai sakė analitikas Aliyu Musa.
Baghdadi jau yra sutikęs priimti ištikimybę iš kitų ginkluotų grupuočių Viduriniuosiuose Rytuose, Afganistane, Pakistane ir Šiaurės Afrikoje.
Boko Haram iš mažos teroristinės grupuotės yra tapusi mini-valstybe, lyginant su Islamo Valstybe (IS), turinčia savo teritoriją (apie 52 tūkst. kvadratinių kilometrų), prilygstančią maždaug Slovakijos dydžiui.
Vienas naujausių miestų, kuris buvo užimtas, yra Baga (Nigerijos šiaurės rytų Borno valstijoje, netoli Čado ežero). Pasak liudininkų Boko Haram ten nužudė mažiausiai 2 tūkst. žmonių, tačiau Nigerijos kariuomenė vėliau pranešė apie maždaug 150 žmonių mirtį.
Praėjusių metų balandžio mėnesį grupuotė atkreipė viso pasaulio dėmesį į beprecedentį įvykį, kuomet Čiboko mieste buvo pagrobta apie 300 moksleivių mergaičių. Toks incidentas buvo visuotinai pasmerktas.
Boko Haram išpuoliai kelia grėsmę ne tik Nigerijai, bet ir jos kaimyninėms valstybėms. Afrikos Sąjungos Taikos ir Saugumo taryba sankcionavo 7,5 tūkst. dydžio karines pajėgas iš Nigerijos, Čado, Kameruno , Nigerio ir Benino kovai prieš aktyvistus. Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius Ban Ki-moon taip pat pritarė tokiam veikimo būdui.
Boko Haram grupuotė įkurta 2002 metais kaip Sunitų Islamo fundamentalistų atšaka, siekianti įvesti šariatą ir kovoti prieš šalies suvakarėjimą, tačiau augantis radikalizmas prasidėjo 2009-aisiais, kuomet kovotojai pradėjo rengti žmonių žudynes, grobimus ir išpuolius.
Skaičiuojant nuo 2009-ųjų, grupuotė pražudė mažiausiai 13 tūkst. žmonių, o apie 1,5 mln. dėl vykstančių smurto apraiškų tapo pabėgeliais.
Vakar, šeštadienį, Boko Haram surengė savižudiškus išpuolius šiaurės rytų Nigerijos Maiduguri mieste, kur norima įsteigti Islamo valstybės sostinę. Per sprogimus žuvo mažiausiai 51 žmogus, o šimtai buvo sužeisti.
Kovotojų verbavimas
Kaimo žmonės yra priversti prisijungti prie grupuotės arba rizikuoja būti nužudyti. Taip pat pasikliaunama nusikaltėliais ir banditais, kuriems mokama už išpuolius, o kartais netgi pasidalinama grobiu.
Esant dideliam etniniam lojalumui šalyje, dauguma Boko Haram kovotojų yra Kanuriai – etninė grupė, kuriai taip pat priklauso grupuotės lyderis Abubuakaras Šekau. Manoma, jog jis turi žymiai didesnę įtaką tarp kitų vadovų šiaurės rytų Nigerijoje.
Kol kas nėra tiksliai aišku, kiek kovotojų Boko Haram turi, tačiau Jungtinės Karalystės finansų ir saugumo analitikas Tom Keatinge pateikia skaičių – virš 9 tūkst.
Finansavimas
Kai Boko Haram puola miestus – jie dažnai apiplėšia bankus. 2012 metais Nigerijos kariuomenė apkaltino grupuotę apiplėšinėjant verslininkus, politikus ir valdžios pareigūnus bei grasinant juos pagrobti, jeigu jie nesusimokės.
Kai kurie Jungtinių Valstijų oficialūs asmenys teigia, jog grupuotei mokamos išpirkos iki 1 mln. dolerių už turtingus nigeriečius.
Tuo pačiu aspektu, užsieniečių atžvilgiu, sumos būna dar didesnės. Pranešama, kad 2013 metų vasario mėnesį už šiaurinėje Kamerūno dalyje pagrobtą septynių asmenų šeimą buvo sumokėta 3 mln. dolerių išpirka.
Pagal paskaičiavimus, vien iš tokių veiksmų Boko Haram surenka maždaug 10 mln. dolerių per metus.
Apsiginklavimas
Boko Haram Nigerijoje užgrobė daug policijos nuovadų ir karinių bazių, kas suteikė jiems turėti didžiulį arsenalą – ginkluotas karinio personalo gabenimo transporto priemones, pikapus, reaktyvines granatas bei puolamuosius ginklus. Teigiama, kad grupuotė turi užmezgusi ryšius su ginklų pardavėjais Sahelio regione.
Manoma, jog kai kurie ginklai juos pasiekė iš Libijos, kai 2011 metais, po pulkininko Muammar Gaddafi valdžios nuvertimo, buvo išplėšti ginklų sandėliai.
Visgi, dauguma Boko Haram bombų yra palyginti gana paprastos – pagamintos iš vietinių medžiagų, kurias lengva ir nebrangu įsigyti.
Pasak Nigerijos saugumo analitiko Bawa Abdullahi Wase, kai kurie jų bombų gamintojai yra baigę vietos universitetus bei prisijungę prie grupuotės iš desperacijos (nerandant darbo).
Šaltiniai: