Ar tik neteks mokėti už apsilankymus miške?
Autorius: Infa.lt Šaltinis: http://infa.lt/21987/ar-tik-ne... 2018-04-17 09:59:26, skaitė 788, komentavo 2
Aleksandro Stulginskio universitete kartu su Lietuvos Aplinkos ministerija buvo surengtas ir balandžio šeštą dieną įvyko pasitarimas (konferencija). Gausus akademinės bendruomenės, buvusių ir esamų miškininkų, privačių miškų savininkų, medienos perdirbėjų bei visuomeninių veikėjų būrys atvyko tartis dėl racionalaus miško naudojimo nuostatų, kaip darnaus šio gamtinio išteklio panaudojimo pagrindų. Po išklausytų pranešimų į elektorato pastabas ir klausimus atsakinėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranskietis, Aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir pranešėjai.
Po pasitarimo pakalbinau „Žaliosios Lietuvos“ vadovą Rimantą Braziulį, kuris vienas iš pirmųjų, dar tik ketinant įgyvendinti „miškų ūkio pertvarką (reformą)“, įžvelgė įvykių raidoje komercializacijos dėsningumus ir pavojaus požymius.
– Rimantai, ar lūkesčiai, su kuriais atvykote į šią konferenciją, buvo patenkinti?
– Manau pagrindiniai keliami klausimai liko neatsakyti. Nors ir nebuvo išgryninta pagrindinė nuostata – didinti ar nekeisti miškų kirtimo apimtis, dalyvių nuomonės išsiskyrė. Vieni teigė, kad miškai tolygiai plečiasi ir siekiant neprarasti ūkiškai svarbaus gamtinio išteklio, dera kirsti … Kiti tvirtina, kad tokia nuostata abejotina, o, jei ir ji pagrįsta, tai klausimas kokiu gamtai, visuomenei ir ūkiui nežalingu būdu reikia pasiimt medieną?
Svarbiausia – kaip sudomintoji pusė panaudos šio pasitarimo pasekmes (konferencijos rezultatus)? Turiu omenyje pramonininkus ir taip toliau. Ar lobuojant verslui palankius politinius sprendimus nebus pasakyta, kad mokslas pasisako už kirtimų didinimą. Atitinkamai bus primetami dvidešimt, trisdešimt ar penkiasdešimt nuošimčių didesni kirtimai. Pasitarimo pasekmėje atsiranda tokia galimybė, tame slypi ir pavojus.
Tikrovėje miškininkai, kaip praktikai, ir mokslininkai nesutaria. Antrieji teigia, kad medienos Lietuvos miškuose daugėja, jos iškertama per mažai, kiti teigia, kad kirtimai didėja netolygiai. Ir gyventojai apie tai liudija, kad nuo Tarybinių laikų miškuose plynių padvigubėjo.
Tikėjausi sulaukti pasiūlymų, kurių deja nėra. Apsiribojama tik samprotavimais ir esant tokiai neapibrėžtai nuomonių būsenai, galimi gamtai ir visuomenei labai nepalankūs sprendimai.
– Iki pat diskusijos pradžios pasigedau perdirbėjų dalyvavimo ir pastabų, kurie kaip ir turėtų būti viena iš suinteresuotų pusių. Kas Jūsų nuomone yra tikrasis Lietuvos miškų labo vartotojas (gavėjas)?
– Pasitarimo metu kelis kartus buvo pabrėžta, kad miškai turi ne tik medienos kietmetrių, bet ir rekreacinę reikšmę. Lietuvos gyventojams tai kraštovaizdis, poilsio, sportavimo vietos, grynas oras, pobūviai prie ežerų, pasivaikščiojimai. Antra – tai kuro išteklis. Medienos granulės šiuo metu jau yra tiek pabrangę, kad labiau apsimoka deginti rusiškas dujas. Toks pat likimas gali ištikti ir malkas. Trečia – tai atsikuriantis statybinių medžiagų ir baldų pramonės gamtinis išteklis. Ir šiuo atveju mūsų mediena politizuotų sprendimų dėka labai sparčiai gali tapti tokių pramoninių magnatų kaip IKEA poreikių tenkinimo ištekliumi. Manoma, kad tada Lietuvoje bus sukurtos papildomos darbo vietos. Tačiau, jei darbininkui bus mokami vargani šeši šimtai eurų, reikšmingų pokyčių tikėtis neverta. Šiuolaikinėse pramonės įmonėse gamyba yra didžiąja dalimi automatizuota, ir daug žmonių nereikia. Sakykime, vieno milijono kubinių metrų medienos perdirbimui, bus pasamdyta šimtas darbininkų … Ar tai turės įtaką mūsų gerbūviui?
– Su panašia motyvacija buvo ramstoma ir skalūnų dujų gavyba. Atseit bus sukurtos papildomos darbo vietos. O pasirodo vietiniai gyventojai būtų samdomi tik dviem valytojų ir trijų kebabų pardavėjų etatams …
Besibaigiant pasitarimui iš prezidiumo elektoratui nuskambėjo klausimas: „kiek jūs pasiruošę mokėti už ketvirtos kategorijos miškų išsaugojimą ir jų lankymą?“. Kaip Jus vertinate šį klausimą?
– Tokį klausimą galėjo užduoti tik stambių tarptautinių korporacijų agentas. Jo manymu miškai nebepriklauso plačiai visuomenei. Mat, jei skurdūs gyventojai pageidauja, kad miškas tenkintų jų poreikius, prašom susimokėti. Jei ne, mes elgsimės kaip tinkami… ir tai ne jūsų reikalas, kas su jais bus daroma. Žmogus tiesiog išsidavė kieno interesus atstovauja.
parengė: Aras Sutkus