Autorius: ProPatria.lt Šaltinis: http://www.propatria.lt/2018/0... 2018-04-23 11:23:35, skaitė 866, komentavo 2
„Rašytojas Vytautas Bubnys, pareiškęs, jog konservatoriai Lietuvos Sąjūdyje tvarko savo reikalus, buvo teisus“, - „Respublikai“ sakė Vilniaus Sąjūdžio tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius. Maža to, pasak Vilniaus sąjūdininkams vadovaujančio L. Kerosieriaus, Lietuvos Sąjūdžio vadovybė nebegali kalbėti sąjūdininkų vardu, nes yra netekusi juridinių galių.
- Kodėl sakote, kad Lietuvos Sąjūdžio vadovybė nebegali vadovauti sąjūdininkams? Kas vyksta Lietuvos Sąjūdyje?
- Lietuvos Sąjūdžio vadovai ir taryba, išrinkta 2016 vasario 20 dieną, neįsiklausė į Vilniaus sąjūdininkų raginimą iki šių metų vasario 20 dienos suorganizuoti ataskaitinį-rinkiminį suvažiavimą, kuriame būtų išrinkta nauja vadovybė. Mat pagal įstatus, Lietuvos Sąjūdžio (LS) taryba, LS pirmininkas ir LS tarybos pirmininkas renkami dvejiems metams. Jie to nepadarė iki šiol, todėl Lietuvos Sąjūdžio valdymo organai neteko juridinių galių ir nebeturi teisės vadovauti sąjūdininkams. Nei LS pirmininkas Vidmantas Žilius, nei LS tarybos pirmininkas Andrius Tučkus.
Jei jie dabar ir skelbtų suvažiavimą, skyriai, pagal įstatus, turėtų siūlyti delegatus. Reikia pasitikrinti, ar tie skyriai rajonuose apskritai juridiškai veikia. Kaip buvo iki šiol daroma? Susiskambinama su rajonais, surenkami Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai - jie ir pabalsuoja rinkimuose. V.Bubnys ne veltui sakė, kad konservatoriai Lietuvos Sąjūdyje „savo reikalus tvarko“.
- Ar vienas „tų reikalų“ buvo 2016-ųjų vasario 20 dieną vykę LS vadovybės ir tarybos rinkimai, kai į valdžią perrinkti V.Žilius, A.Tučkus su LS garbės pirmininku Vytautu Landsbergiu priešaky, o į tarybą pateko beveik vien konservatoriai?
- Taip, minėtieji Sąjūdžio vadovai tada sugebėjo taip organizuoti LS tarybos rinkiminį procesą, kad taryboje atsidūrė beveik vien konservatoriai (iš 25, tik 2, jei neklystu, buvo ne šios partijos nariai). Tąkart į LS pirmininkus kandidatavo du žmonės - V.Žilius ir Rytas Kupčinskas. V.Žilių iškėlė V.Landsbergis su savo grupuote, o mes, likusieji (Vilniaus Sąjūdis, Šiaulių ir kiti), siūlėme R.Kupčinską. Kadangi viskas buvo parengta iš anksto - laimėjo V.Žilius. O svarbiausia - R.Kupčinsko jie net nepakvietė į tarybą. Jį, puikiai vadovavusį Sąjūdžiui iki tol, tiesiog išmetė. Ne tik jį, bet ir profesorius, žymiausius mokslininkus ir sąjūdininkus paniekino - į LS tarybą nepateko nei dr. K.Garšva, nei prof. V.Vilimas, nei akademikas prof. E.Jovaiša ir kiti. Nepateko visi tie, kurie 2014 m. vasario 14 d. išplatino pareiškimą „Nepraraskime demokratinės Lietuvos!“, išsakydami savo nuomonę dėl žemės nepardavimo užsieniečiams ir paremdami žemės išsaugojimo Lietuvai referendumą. V.Landsbergis, V.Žilius ir A.Tučkus tuos 12 Sąjūdžio narių, pasisakiusių už referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams, išvadino „prorusiškais“ ir paragino juos trauktis iš Sąjūdžio. Agentu buvo išvadintas net monsinjoras Alfonsas Svarinskas, kuris dėl to labai išgyveno ir ne kartą sakė, kad „Sąjūdis yra visų žmonių, o ne vienos partijos nuosavybė“.
Aš ir pats esu konservatorius, bet manęs partijos valdžia nekenčia, nes negaliu nutylėti to, ką matau. Kol už Lietuvos Sąjūdžio vairo buvo R.Kupčinskas ir kiti dori Tėvynės sąjungos - krikščionių demokratų žmonės, buvo bendras darbas ir siekiai. O kai atėjo V.Žilius ir A.Tučkus - Sąjūdžio nebeliko.
- O jūs sąmoningai prof. V.Landsbergio įtakos neminite?
- Tai ne spaudai.
- Kodėl ne? Gal nereikia bijoti pasakyti savo nuomonę?
- Nebijome. Mes, Vilniaus Sąjūdžio taryba, viešai įvardijome, kad būtent tų trijų Lietuvos Sąjūdžio vadovų iniciatyva atsirado tas baisusis dokumentas, smerkiantis ir raginantis trauktis iš Sąjūdžio tuos, kurie pasisakė už referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams.
- Paaiškinkite situaciją - jūs, tai yra, Vilniaus Sąjūdis, esate Lietuvos Sąjūdžio padalinys, bet visos iniciatyvos, renginių organizavimas kyla iš Vilniaus Sąjūdžio. Ką tada veikia Lietuvos Sąjūdžio taryba?
- Galima jiems paskambinti ir paklausti, ką jie daro. Aš nežinau. Iš jų jokių nurodymų negauname. Į mūsų raginimus ar iniciatyvas jie taip pat nereaguoja. Vilniaus Sąjūdžio taryboje yra 42 nariai iš 26 organizacijų (konservatoriai, tautininkai, nepartiniai, įvairių organizacijų nariai). Todėl mūsų veiklos spektras platus. Apie savo veiklą, priimtus dokumentus skelbiame mūsų tinklalapyje www.sajudis.com. Dar praėjusių metų gegužę Vilniaus Sąjūdžio taryba parengė kreipimąsi, kad 2018-ieji būtų paskelbti Sąjūdžio metais ir kad reikia organizuoti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-ies metų jubiliejaus paminėjimą. Džiugu, kad Seimas greitai sureagavo ir paskelbė Sąjūdžio metus. Su Kultūros ministerija derinome Sąjūdžio 30-mečio paminėjimo renginių detales. Vienas mūsų organizuotas renginys jau įvyko - balandžio 3 dieną Lietuvos mokslų akademijoje surengėme Sąjūdžio 30-mečio minėjimo konferenciją. O iš Lietuvos Sąjūdžio tarybos - tyla.
Nors, tiesą pasakius, ir iki tol jie nieko nedirbo - užtenka žvilgtelėti į Lietuvos Sąjūdžio tinklalapį www.lietsajudis.lt. Ten tik ištraukos iš laikraščių sudėtos, jiems artimų politikų pasisakymai. O apie Lietuvos Sąjūdžio veiklą - jokios informacijos.
- Na, A.Tučkus turi didelę įtaką, bent jau savo sūnų į gerus postus energetikos srity prastumia...
- Visų jų įtaka yra tokia - partiniai susitarimai. Kas, kur ir ką turi valdyti. Kodėl nė viena partija nepuola nieko dėl tų išgrobstytų pinigų įvairiose sferose, kai išaiškėja kokia nors afera. Kodėl manęs nemėgsta Žemės ūkio ministerijoje? Mes atskleidėme, kad dvi grupuotės žuvininkystei skirtus europinius pinigus paėmė: Kauno krabai („Vičiūnų“ įmonės grupė - red. past.) ir UAB „Raseinių žuvininkystė“ gavo 70 proc. Lietuvos žuvininkystei skirtų europinių pinigų, o visai likusiai Lietuvai teko tik 30 proc. Tas pats ir kitur - vyksta pasidalijimas: tu valdai terminalą, tas valdo geležinkelį, tas tą, anas - aną. Ir niekas to A.Tučkaus nejudina. Tiems, kurie yra įmerkę rankas į tuos vandenis, nė viena partija nesako nė pusė žodžio, nes visos partijos savo valdymo laiku padėjo vienokiu ar kitokiu būdu gauti Europos fondų paramą.