Europa pasodins Pribaltiką ant duonos, vandens ir šprotų

Autorius: Anno Šaltinis: http://svpressa.ru/economy/art... 2018-05-31 19:00:50, skaitė 1104, komentavo 1

Latvijos portalas DELFI skelbia nerimą keliančią žinutę iš “Financial Times ": Europos Komisija planuoja apkarpyti lėšas Rytų Europai iš ES fondų, Baltijos šalių dalis gali būti sumažinta 23%.

Pasak šio tarptautinio verslo laikraščio, 37 milijardų eurų bus nukreipta iš Centrinės ir Rytų Europos Graikijos, Italijos ir Ispanijos naudai, kurios smarkiai nukentėjo nuo finansų krizės. Ispanija gaus 5% daugiau (34 milijardų eurų), Graikija - 8% daugiau (19,2 milijardo eurų), Italija - 6,4% daugiau (38,6 mlrd.)

Jevrosojūzo politika teigia, kad turtingos ES šalys turi padėti neturtingiesiems. Lėšų perskirstymas atliekamas per ES iždą, į kurį kiekvienas bendruomenės narys skiria lėšas, priklausomai nuo BVP apimties. Pagrindinis fondo tikslas - išlyginti ekonominius ir socialinius šalių skirtumus. Jis buvo sukurta finansuoti didelio masto projektus aplinkos apsaugos ir transporto srityje.

Latvijai yra ko pergyventi. Ji gaudavo keturis kartus daugiau iš ES biudžeto, negu ji prisidėjo prie jo. Taip praėjusiais metais Ryga pervedė į ES fondą 250 mln. Eurų o gavo daugiau nei milijardą. Iš Briuselio skiriamos lėšos sudaro 70% visų valstybės investicijų į respubliką.

Nors tokia situacija - pas visus ES "naujokus", kurie iš tikrųjų jau nėra naujokai, bet vis tiek tai ir liko neturtingi. Ekonomistai mano, kad ES pagalba Baltijos šalims sudaro apie 20 proc. jų BVP.

O štai Vokietija, pagal atvirus duomenis, atiduoda į bendrą ES biudžetą 11,9 milijardo eurų daugiau nei gauna. Prancūzija - 8,2 milijardo eurų daugiau, Italija - 5 milijardai eurų, Nyderlandai - 2,3 milijardo eurų, Švedija - 1,9 mlrd daugiau.

Jungtinė Karalystė, bandanti išeiti iš ES po Brexit, pagal 2015 m duomenimis, ES įnešė 13 milijardų svarų biudžetą (15 milijardų eurų), o atgal gavo "pagalbos" už 5,3 milijardų eurų sumą.

Be Sąjungos fondo yra dar Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, taip pat sričių - Europos žemės ūkio plėtros fondas, Europos jūrų verslo ir žvejybos, ir t.t ...

Trumpai tariant, naujokai-nenaujokai prisisiurbė prie vokiškos-prancuziškos karvės tešmens ir nenori atsitraukti. Taigi iš tiesų patogu - nereikia vystyti savo ekonomikos, užtenka subsidijų. Galima žaisti monetarinius žaidimus, nors, jei iš dangaus dykai lija jevrolietus, o ne vystiti savo pramonę, žemės ūkį, paslaugų sferą. Štai todėl tie patys Skandinavijos bankai aktyviai įsisavina Baltijos erdvę.

Šių metų vasarį, kada jau aiškiai pakvipo negera nuojauta dėl fondų apkarpymo, Latvijos premjeras Maris Kučinskis, o su juo, Dalia Grybauskaitė ir Estijos premjeras Jüri Ratas pasisėmė drąsos (nachališkumo) ir išsiuntė į Europos Sąjungą laišką su prašymu padidinti įmokas šalims - ES narėms į bendrą biudžetą.

Suprantama: pridurs, tarkim, ta pati Latviją dešimtį milijonų o gaus vis tą patį milijardą. "Mes esame pasirengę diskutuoti apie tai, kaip net po Brexit išlaikyti dabartinį ilgalaikės finansinės programos lygį, padidinus įnašus į ES biudžetą ir galbūt rasti naujų savų išteklių", - rašoma laiške į Briuselį. Laiškas buvo įteikta Europos Tarybos pirmininkui DonalduiTuskui, lyg tai Lenkija, kurią ta pati Vokietija subsidijuoja ir buvusi tarybinė Pribaltika, kažką sprendžia. Sprendžiant numatomu pagalbos sumažinimu 23%, nieko nenusprendžia.

Beje, Latvijos žiniasklaida atkreipia dėmesį: "Financial Times" straipsnije kalbama lėšų mažinimą Lenkijai, Vengrijai, Čekijai, Estijai ir Lietuvai, o Latvijos mat nemini. Bet galima manyti, kad "Baltijos valstybės", o būtent taip, vienoje "chapkėje", dažniausiai jos yra mimimos vakarų spaudoje , tiek yra smulkios neatidžiam "Financial Times" ekspertui, kad jis buvo tiesiog neatidžiai parengė tekstą; jam ar Latvija, ar Lietuva - visai vienodai. Net Donaldas Trampas neseniai savo rezidentūroje priiminėjo ne atskirai kiekvieną prezidentą - Latvijos, Lietuvos ir Estijos - o visus iš karto, tarsi nepastebėdamas kiekvieno individualumo ir suvereniteto.

Ir štai Latvijos žiniasklaida praneša: respublikos valdžia rengiasi eurofondų mažinimuo pagal pesimistinį scenarijų. Dar prieš keletą metų Latvijos banko prezidentoas Ilmars Rimšēvič perspėjo: po 2020 m ekonominė padėtis šalyje ir visame regione bus panaši į tą kuri buvo po TSRS žlugimo. Tada Latvijos ekonomika sumažėjo 52%, Lietuvos - 49%, Estijos - 35%. Bankininkas paaiškino: normalus Baltijos šalių ekonomikos veikimas nebuvo taip ir nebuvo sukurtas, čia darbo užmokestis auga greičiau nei darbo našumas. Be to, labiausiai kvalifikuoti kadrai siekia emigruoti.

Situaciją apsunkino Vakarų sankcijos prieš Rusiją ir atsakomasis embargas. Pavyzdžiui, Latvijos elitinio šprotų gamintojo Brivais Vilnis nuostoliai 2017 beveik padvigubėjo ir pasiekė 1,122 mln. €. Rusijos rinkos nebuvimas gręsia žvejybos pramonės šakos žlugimu Latvijoje ir visose Baltijos šalyse. Tikėtina, kad ES neskirs pagalbos paremti žvejybos pramonės įmones Latvijoje.

Bendrai šiuo pagalbos iš ES kritimui - 23% - Baltijos šalys turėtu ... džiaugtis. Juk prieš keletą metų Europos Sąjungoje buvo aptarinėjamas klausimą išvis užbaigti subsidijų politiką. Buvo manoma, kad neturtingų šalių ekonomikos pradės veikti visa jėga ir buvę biedniokai patys prasimaitins . To neįvyko.

Viskas galėjp būti blogiau. Na ir kodėl gi reiktu maitinti "biednus giminaičius", jei jie kanda į ranką juos maitinančią? Prancūzijos ministras atsakingas už europinius reikalus Natali Luazo pareiškė: "Visiškai nepriimtina, kad ES šalys gauna pinigus iš bendrojo biudžeto konkretiems tikslams ir veda nesuderinama su mūsų principais nacionalinę politiką."

Kaip žinoma, Lenkija ir Baltijos šalys pastoviai moko Briuselį, prikišdamos nukrypus jį nuo "principų". Vokietiją, kuri remia projektą "Šiaurės srautas-2" ir maitinančią Europą, Vilnius, ir ypač Varšuva, peikia iš visų jėgų.

Blogas ženklas Lenkijai ir Baltijos šalims, įskaitant Latviją, - Emanulio Makrono išrinkimas Prancuzijos prezidentu pernai. Jis - autorius "dviejų pagreičių" koncepsijos Europos Sąjungoje, kuri apjungia stipriąsias šalis, ir beveik tiesiogiai - nenoras skaitytis su periferijos nuomone.

Iš tiesų: argi gali būti lygiavertis maitintojo ir maitinamojo balsas? Taigi tegul džiaugiasi , kad kritimas bus 23%, o ne 100%.