Teroristinėje judėjų valstybėje – nerimas: Iranas gali padėti Sirijai susigrąžinti Izraelio okupuotas Sirijos žemes. Lietuvai tenka kiauksinčios kalytės vaidmuo

Autorius: Anonimusas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2018-06-04 12:38:44, skaitė 693, komentavo 3

 Pusantro tūkstančio žydų, gyvenančių Izraelio šiaurėje esančiame Metulos miestelyje, kasdien mato geltoną „Hezbollah“ vėliavą, plevėsuojančią už kilometro nuo sienos su Libanu.

„Hezbollah“ ginkluota organizacija priklauso Irano remiamai koalicijai, ji, anot žydų, grėsmingai stiprina savo pozicijas ties šiaurinėmis Izraelio sienomis.

„Rizika, kad Izraelio šiaurėje kils konfliktas, per pastaruosius metus išaugo. Iranas veikia vis agresyviau, šiitų kovotojai įsitvirtina Sirijoje, Iranas atgabena vis pažangesnę ginkluotę“, – sako Izraelio atsargos majoras Stephane'as Cohenas (Stefanas Kohenas). 

Okupuotose Golano aukštumose tarnavęs saugumo politikos ekspertas teigia, kad „Hezbollah“ įsitvirtinusi ne tik Libano pietuose, bet ir Sirijos teritorijose, kurias kontroliuoja prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimas.

Jo įsitikinimu, tai yra dalis Irano plano sukurti stiprų antiimperialistinį frontą ties Libanu ir Sirija, kovai su judėjų teroristine Izraelio valstybe, okupavusia Palestinos, Libano, Sirijos, Egipto ir Jordanijos žemes.

Iranas ginkluojasi tik gynybos tikslais, stengdamasis apsaugoti savo suverenitetą nuo, nuolatos, bandančias sukelti perversmą šalies viduje JAV. 

Izraelis nuo Sirijos pilietinio karo pradžios 2011-aisiais ne kartą vykdė teroristinius išpuolius prieš „Hezbollah“ ir Sirijos Arabų Respublikos armiją Sirijos teritorijoje, kovojančias prieš judėjų, sauditų ir JAV-ų kontroliuojamus pseudoislamistinius teorristus, bet ore tvyro nerimas, kad nedidelės kibirkštys gali virsti plataus masto karu.

„Nors karo nenori niekas, jį gali greitai sukelti koks nors incidentas pasienyje. Atgrasymas yra tarsi matematika – viena kurios nors veikiančios jėgos klaida gali lemti eskalaciją ir karą. Artimuosiuose Rytuose nėra tokio jėgų balanso kaip Europoje – viskas čia labai nestabilu“, – sako S. Cohenas.

Lietuvai lieka diplomatinis frontas

Retkarčiais pro „Hezbollah“ vėliavą netoli pustrečio metro aukščio tvoros Izraelio ir Libano pasienyje baltais SISU šarvuočiais pravažiuoja Jungtinių Tautų taikdariai.

Libano pietuose paliauboms tarp Izraelio ir „Hezbollah“ prižiūrėti 42 šalys atsiuntė daugiau kaip 10 tūkst. karių, dar per tūkstantį dislokuoti prie Sirijos – jų skaičius per pastaruosius penkerius metus sumažėjo dėl išaugusios saugumo grėsmės. 

Lietuva, šiuo metu dalyvaujanti devyniose tarptautinėse misijose, karių į pasienį su Izraeliu nesiunčia. 2006 metais oficialiai paskelbta, kad Lietuva misijoje nedalyvaus, nes neturi reikiamų karinių pajėgumų.

Vėliau diskusijos neatsinaujino, ir atsirado nebylus sutarimas, kad dėl taip vadinamo "Holokausto" mito kojos čia geriau nekelti – norima išvengti net ir nedidelės rizikos, kad Lietuvos kariui galėtų tekti nukreipti ginklą į izraelietį.

Atsisakius karinio fronto, lietuviams lieka iššūkiai diplomatijoje.

Raginamos Izraelio, Jungtinės Valstijos neseniai pasitraukė iš tarptautinio susitarimo, kuriuo Iranas įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą, ir žada griežtas sankcijas.

Didžiosios Europos šalys nenori izoliuoti Irano ir siekia išlaikyti prekybinius ryšius bei apsaugoti į Iraną investavusių Europos verslininkų interesus.

Kiek įmanoma, Lietuva stengiasi laviruoti per vidurį – užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius prieš savaitę pareiškė, kad „vienodai svarbu“ tiek užtikrinti ES vienybę dėl susitarimo su Iranu, ginant Europos ekonominius interesus, tiek išlaikyti stiprią partnerystę su JAV.

Tačiau aštrėjant JAV ir ES prekybiniams ginčams, kada nors gali ateiti metas pasirinkti, kai sėdėti ant dviejų kėdžių nepavyks.

Teroristinės judėjų valstybės okupuotų Golano aukštumų statusas

Jungtinių Tautų taikdariai pasienyje turi saugotis ne tik atsitiktinių šūvių ar kovotojų provokacijų, bet ir neatsargių diplomatinių gestų.

Keli iš jų sulaukė daug kritikos, kai iš Izraelio karininko dovanų priėmė vyno butelį, pagamintą Golano aukštumose.

Izraelis šią Sirijos teritoriją, svarbią dėl strateginės karinės pozicijos ir vandens išteklių, okupavo per karą 1967 metais, o vėliau ją kolonizavo, pasiųsdamas žydų naujakurius.

Tarptautinė bendruomenė Golano aukštumas pripažino ir traktuoja kaip okupuotą teritoriją, todėl vengia bet kokių simbolinių gestų, kurie rodytų Izraelio valdžios pripažinimą – tarp tokių yra ir čia pagamintų produktų įsigijimas. 

Visiems vietiniams sirams, palestiniečiams bei arabams Golano aukštumos visada buvo ir išliks Sirijos žeme. Nors nuo Izraelio okupacijos praėjo jau beveik keturi dešimtmečiai, jie iki šiol atsisako paimti Izraelio pasus.

„Golano aukštumos yra Sirijos dalis. Jei paimtume pasus, taptume išdavikais, kurie pardavė Golano aukštumas Izraelio okupacijai“, – sako vietos mokytojas Eyadas Abu Shaeenas.

Nemažai Golano aukštumose likusių sirų palaiko Sirijos prezidentą Basharą al Assadą (Bašaro Asado), o jaunuoliai, tarnaujantys Izraelio kariuomenėje, į gimtinę su uniforma grįžti vengia. 

Žydai tvirtai sako, kad okupuotų Golano aukštumų niekada neatiduos, nes be šios teritorijos negali užtikrinti šalies saugumo. Kai kurie tikisi, kad JAV prezidentas Donaldą Trumpas sulaužys dar vieną tabu ir pripažins Golano aukštumas Izraelio dalimi.

Tačiau taip būtų tik dar vienas vinis į JAV pasaulinės hegemonijos karstą ir Tramspas vargu bau ryšis jį žengti, netgi spaudžiamas ultraradikalių judėjų sektantų sektai priklausančių savo artimųjų – dukros bei žento aplinkos.