Autorius: Kibirkštis Šaltinis: http://kibirkstis.blogspot.com... 2018-06-12 22:45:13, skaitė 1036, komentavo 4
Šlykšti, gal net sunkiai įtikima antraštė. Ir visgi tai tiesa. Štai birželio 1-ąją, kuomet pasauly buvo minima Vaikų gynimo ir teisių diena, tarptautinėje spaudoje pasklido žinia apie Neitaną Larsoną, į JAV Kongreso rūmus patekti siekiantį Virdžinijos valstijos politiką. Neva siekdamas laužyti liberalaus politinio korektiškumo normas, N. Larsonas atvirai agituoja už pedofilijos įteisinimą. Gražus amerikoniškos „laisvės ir demokratijos“ perliukas, tiesa?
Be abejo. Tačiau to maža. Savo iškrypėliškų fantazijų nei kiek neslepiantis politikierius kartu reiškia atvirai rasistines pažiūras, niekindamas negrus ir šlovindamas A. Hitlerį, kaip tariamą „baltosios rasės gelbėtoją“. Atrodytų keistas derinys – kraštutinis liberalizmas atmiežtas gera fašizmo doze.
Visgi tai – ne atsitiktinumas, bet dėsningas procesas. Europoje taip pat klesti panašūs veikėjai. Štai Olandijoje prieš keletą metų buvo legalizuota atvira pedofilų „teisių“ gynimo organizacija. Tuo tarpu mūsuose prezidentė D. Grybauskaitė jau teikia Seimui ratifikuoti skandalingąją Stambulo konvenciją, taip pat įtvirtinančią atitinkamus iškrypimų ideologijos postulatus.
Regime pasaulinį istorinį procesą, susikoncentravusį ties JAV ir Europos kraštais. Kapitalistinės rinkos dėsnių logikai pajungta, labiausiai perpuvusi Vakarų civilizacija žengia galutinio savo išsigimimo link, vis panašėdama į vėlyvąją Romos imperiją. Kad tokio nužmogėjimo fone tarpsta tokie, kaip N. Larsonas, neturėtų kelti nuostabos. Juos kuria bei iškelia patsai istorinis degradacijos procesas.
Toks yra kelias, kuriuo mus veda taip vadinamos „Vakarų vertybės“. Kelias į nuosmukį, o galiausiai, susinaikinimą. Gal vertėtų paieškoti kito?
Parašė: Juozas Mickevičius