Susinaikinimas

Autorius: Infa.lt Šaltinis: http://infa.lt/24471/susinaiki... 2018-08-09 07:12:09, skaitė 573, komentavo 1

Neužilgo po to, kai ant Hirosimos ir Nagasakio buvo numestos branduolinės bombos, imta kalbėti, jog žmonija įžengė į naują epochą – branduolinį amžių. Ar praėjo jis? Ar užeis vėl? Ar mes visi iki šiol užsiimame savinaika? – užduoda klausimą Frankfurter Rundschau žurnalistas Arno Widmann.

JAV susprogdino branduolines bombas virš Hirosimos ir Nagasakio 1945 metų rugpjūčio 6 ir 9 dienomis. Abu miestai virto griuvėsiais. Akies mirksniu žuvo 100 000 žmonių. Iki 1945 metų pabaigos mirė dar 130 000 žmonių, ir dar daugiau mirė vėliau nuo sprogimų pasekmių, primena autorius.

1949 rugpjūčio 29 dieną pirmąją atominę bombą susprogdino TSRS, 1952 metais tuo pasekė Didžioji Britanija, 1960 metais – Prancūzija ir 1964 metais – Kinija. Šiandien branduolinės bombos yra pas Indiją, Izraelį, Pakistaną ir Šiaurės Korėją. Branduolinės ginkluotės programas kuria Iranas ir Saudo Arabija. Galima numanyti, jog su mielu noru branduolinį ginklą įsigytų dar eilė valstybių, daro prielaidą straipsnio autorius.

Tačiau mes jau seniai nebekalbame apie branduolinį amžių. Net 1980-ais, kai branduolinės ginkluotės skaičiaus augimas vyko pilnu tempu ir prieš žūtį atominiame kare protestavo šimtai tūkstančių žmonių, ši sąvoka jau seniai buvo išėjusi iš mados, pažymi A. Widmann.

„Branduolinių elektrinių statyba daugumoje atvejų buvo laikoma pozityvia siaubingo išradimo puse, rašo žurnalistas. – Kada 1970-ųjų pradžioje vyko protestai prieš AE, niekas jau nebekalbėjo apie branduolinį amžių. Jis buvo visur ir todėl buvo nematomas“.

Atsirado naujos sąvokos. Naujausia iš jų – antropocenas, reiškiantis epochą, kai žmogaus kaip geologinio faktoriaus įtaka atmosferai tapo tokia galinga, jog jis gali sunaikinti ne tik save, bet ir sąlygas gyvybei Žemėje. Biologinių rūšių žūtis pasiekė tą tašką, kai netgi po žmonijos sunaikinimo bus labai sudėtinga atstatyti gyvybės balansą, pabrėžia autorius.

„Mes turime turime prisiminti, jog šiandien pasaulyje yra kur kas daugiau vietų, kur svarstoma taktinio branduolinio ginklo panaudojimo galimybė, nei dar prieš dešimtį metų. – Kadangi mes apsupti nacijų, iš kurių kiekviena nori vėl tapti didžia, kvietimas branduoliniam apsiginklavimui skambės vis garsiau, viena jau dėl to, kad jaustųsi užtikrintai šiame pasaulyje, kuris tampa vis mažiau saugus, ne paskutinėje vietoje būtent dėl branduolinės ginkluotės“.

„Tai kaip biržos burbulas. Kiekvienas žino, jog jis galų gale sprogs, tačiau niekas nežino kada ir kur. Todėl visi kas gali, bando dar nugriebti kasnelį nuo bumo.

Mes turime išeiti iš šios saviapgaulės. Ir svarbiu žingsniu taps išėjimas iš branduolinio amžiaus“, – kviečia Arno Widmann.